Tag Archives: vitaminai

Vitaminai katėms

     Vitaminai – fermentų, kofermentų sudedamoji dalis. Tai labai skirtingos sudėties, atliekančios labai skirtingas funkcijas biologiškai aktyvios medžiagos. Jie organizme kaip energinė medžiaga nenaudojami, nėra organizmo struktūriniai elementai. Jų pagrindinė funkcija yra stimuliuoti ir reguliuoti įvairius fiziologinius procesus.

      Vitaminai skirstomi į dvi grupes:

1) tirpūs vandenyje;

2) tirpūs riebaluose.

     Riebaluose tirpiems vitaminams priklauso A, D, E ir K vitaminai, o vandenyje tirpiems – visi B grupės ir vitaminas C. Vitaminai A, D ir E  kačių organizme nesintetinami, todėl juos turi gauti su pašarais. Mažiau dėmesio skiriama vitamino K kiekiui, nes jis žarnyno mikrofloros sintetinamas organizme.

     Riebaluose tirpių vitaminų pagrindiniai šaltiniai yra kepenys, riebalai, aliejai, kiaušinio trynys, varpinių grūdų gemalai. Visi šios grupės vitaminai, išskyrus vitaminą E, randami augaliniuose produktuose provitaminų forma. Kačių organizmas vitamino A iš  β-karotino nesintetina, todėl jos turi gauti aktyvią vitamino A formą, kurią galima rasti tik gyvūniniuose produktuose.

     Vitaminas A dalyvauja regėjimo ir klausos funkcijose. Jis būtinas ir epitelinių ląstelių gyvybingumui, kaulų vystymuisi bei augimui.

     Vitaminas D dalyvauja kalcio ir fosforo apykaitos procesuose bei įsisavinime, tiesiogiai dalyvauja kaulų ir dantų kalcifikacijos procesuose.

     Vitaminas E organizme laikomas antioksidantu ir reguliuoja reprodukcines funkcijas.

     Vitaminas K būtinas normaliam kraujo krešėjimui.

     Vitaminas C sintezuojamas kačių kepenyse iš gliukozės ir pakankamais kiekiais. Jis randamas augaluose, vaisiuose ir daržovėse.

     Per didelis vitaminų A ir D kiekis, patenkantis į organizmą, gali veikti toksiškai. Pvz., vitamino D kiekis viršijus normą keturis kartus, padidina cholesterino kiekį kraujo plazmoje, o dar didesni kiekiai gali sukelti minkštų audinių sukaulėjimą. Vitamino A toksinis poveikis pasireiškia tais  atvejais, kada norma viršijama 50-100 kartų.

     Vandenyje tirpūs vitaminai organizme nesikaupia, išskyrus vitaminą B12. Šio vitamino atsargos kaupiamos kepenyse. Vandenyje tirpūs B grupės vitaminai dalyvauja organizmo medžiagų apykaitos procesuose. Jie stimuliuoja gyvūnų apetitą. Vitaminas C svarbus žaizdų gijimui, palaiko normalią kapiliarų sienelių struktūrą, reguliuoja tarpląstelinių struktūrų susidarymą, kraujotaką.

     Avitaminozių ir hipervitaminozių pasireiškimas galimas tik tais atvejais, kada jie neteisingai subalansuojami kačių maiste. Atvejai, kai trūksta vitaminų su maistu, labai reti, nes patys gyvūnai prieina prie natūralių vitaminų šaltinių, o gaminant maistą pramoniniu būdu, į  jų sudėtį pridedamas pakankamas kiekis šių biologiškai aktyvių medžiagų. Nereikia pamiršti, kad gamybos proceso metu ir saugojimo periodu vitaminų kiekis maiste sumažėja. Šiems poveikiams daugiau atsparūs šie vitaminai: tiaminas, folinė rūgštis, o taip pat riebaluose tirpūs vitaminai A, E ir K. Atkreipiant dėmesį į vitaminų nestabilumą, gaminat maistą pridedami didesni kiekiai. Vartoti  įprastinius vitamininius papildus, kai šeriama pramoniniu maistu, nerekomenduojama, nes  gali pasireikšti hipervitaminozės.

     Nereikia pamiršti, kad organizme kaupiasi ir antivitaminai, kurie trukdo vitaminų įsisavinimą. Antivitaminams priklauso: tiaminazė, avidinas, folinės rūgšties antagonistai ir dikumarino dariniai.

                                                                                                                   Straipsnis parengtas remiantis A. Januškevičiumi.