Tag Archives: šerimas

Kačiukų šėrimas nutraukus žindymą

Po atskyrimo kačiukai turi būti šeriami specialiu maistu, skirtu augantiems ir pieno duodantiems gyvūnams. Vartojant blogos kokybės kačių maistą, sulėtėja virškinamojo trakto peristaltika, kačiukai negauna pakankamo kiekio maisto medžiagų. Kačiukai bus blogos išvaizdos, lėtai augs, sumažės jų pasipriešinimas infekciniams susirgimams ir dažnai pasireikš virškinamojo trakto sutrikimai. Vartojant geros kokybės kačių maistą, visų šių susirgimų galima išvengti.

Spartaus augimo metu kačiukams nerekomenduojama normuoti maisto kiekio. Mėsos, stalo atliekų vartoti su sausuoju maistu kaip papildus nerekomenduojama, nes jos gali išbalansuoti maisto medžiagas racione.

Šeriant pilnaverčiu pramoniniu maistu, nėra būtinybės vartoti baltyminius, mineralinius ir vitamininius papildus. Maisto medžiagų apykaitos sutrikimai pastebimi tada, kai gyvūnai šeriami pigiu ir nesubalansuotu maistu. Augimo periodu racionas dažnai papildomas kalciu, fosforu, vitaminu A ir vitaminu D. Šių papildų nerekomenduojama vartoti su nekaloringu maistu. Jeigu kačiukai blogai įsisavina pagrindines maisto medžiagas, atskirų papildų perteklius jiems gali būti ypač žalingas.

Labai akivaizdi ir paplitusi klaida, kai maitinama vienu produktu: mėsa, žuvimi, kepenimis, inkstais ir t. t. Katės ir kačiukai, tokiu atveju, pripranta prie vieno produkto ir atsisako kito maisto. Nors kai kurie produktai laikomi gerais baltymų šaltiniais, bet kai jų yra per daug, gali sutrikti maisto medžiagų apykaita jūsų gyvūno organizme. Todėl minėti produktai racione turėtų sudaryti tik apie 10 proc.

Šeriant kačiukus ir suaugusias kates neišvengiama labai daug klaidų. Mėsa, inkstai ir kepenys turi mažai kalcio ir gali sutrikdyti skeleto formavimąsi. Daugumos gėlavandenių žuvų vidaus organuose randama daug fermento tiaminazės, kuri skaido tiaminą. Sumažėjus vitamino B1 kiekiui kačių organizme, pasireiškia nekrotiniai pakitimai galvos smegenyse, traukuliai ir paralyžius. Žuvų vidaus organus apdorojus termiškai, tiaminazė suardoma. Kai kurių žuvų taukai savo sudėtyje turi didelius kiekius nesočiųjų riebalų rūgščių ir mažesnį antioksidanto – vitamino E kiekį.

Kačiukai ir suaugusios katės labai dažnai maitinamos pienu. Kartais, esant nepakankamam fermento – laktazės kiekiui plonosiose žarnose, pienas gali sukelti diarėją, tuomet reikia sumažinti pieno kiekį racione.

Kačių, o ypač mažų kačiukų negalima šerti paukščių ir žuvų kaulais, nes jais gali susižeisti burnos ertmę ir virškinamąjį traktą. Stambūs kaulai gali pažeisti jūsų gyvūno dantis.

Dažnai klystama, kai katės ir kačiukai maitinami šunims skirtu maistu. Nereikia pamiršti, kad kačių maiste turi būti daugiau riebalų ir baltymų.

 

                                                                                                                   Straipsnis parengtas remiantis A. Januškevičiumi.

Maitinančių kačių ir kačiukų šėrimas

Maitinimo metu jūsų katė turi suėsti kiek galima daugiau geros kokybės kačių maisto, skirto specialiai pieno duodančioms katėms ir kačiukams. Tik tuomet ji bus galės pagaminti pakankamai pieno ir jaunikliai augs sparčiau. Tyrimais nustatyta, kad sausojo maisto sudėtyje esant 21 proc. riebalų, 10 proc. padidėjo gimusių kačiukų kūno masė, 40 proc. sumažėjo mirtingumas po gimimo ir žymiai padidėjo augimo sparta.

Kačiukų, šertų maistu su didesniu riebalų kiekiu, oda ir jos dariniai, kaulinis ir raumeninis audinys buvo geriau išsivystęs. Pastebėta, kad nesubalansavus maitinimo nėštumo metu, susilpnėja katės imunitetas, sutrinka ir kačiukų imuninė sistema. Maitinimo metu katėms energijos poreikis padidėja 2-3 kartus. Maisto medžiagų trūkumas sumažina pieno gamybą, tai gali tapti naujagimių kačiukų mirties priežastimi. Negaudami pakankamo kiekio pieno, kačiukai tampa neramūs, pradeda lėčiau augti. Taip pat pradeda kniaukti, o tai reiškia, kad jie yra alkani arba jiems šalta. Jeigu katė negali visiškai pamaitinti kačiukų savo pienu, būtina juos maitinti papildomai specialiais mišiniais.

Kačiukai prie kietojo maisto pradedami pratinti nuo trijų mėnesių amžiaus. Pradžioje sausasis maistas sudrėkinamas pienu iki košės konsistencijos. Koše patepamos kačiukų lupos, tik reikia atkreipti dėmesį į tai, kad jos nepatektų į nosies ertmes. Laižydamasis kačiukas palaipsniui pripranta prie pašaro. Po to, kai kačiukai pradeda  ėsti pašarą košės pavidalu, jos ruošimui mažinamas pieno kiekis ir kačiukai palaipsniui pradeda ėsti sausąjį pašarą. Maitinančioms katėms ir kačiukams rekomenduojama duoti tiek kačių maisto, kiek jie nori.

Katė savo kačiukus maitina iki 6-10 savaičių amžiaus. Rekomenduojama kačiukų nuo katės neatskirti anksčiau nei šešių mėnesių amžiuje. Dar geriau, kada kačiukai nuo motinos atskiriami 8-10 savaičių amžiaus(8-10- ą maitinimo savaitę pieno gamyba sumažėja). Kačiukai, atskirti nuo motinos dviejų savaičių amžiaus, tampa agresyvūs, atsargūs, baikštūs ir sunkiau pripranta prie žmogaus. Prieš atskiriant kačiukus, norint sumažinti pieno liaukos veiklą, katei ribojama maisto norma. Paskutinę dieną katė atskiriama nuo kačiukų visai dienai ir nešeriama, o nakčiai paliekama su kačiukais, bet vėl nešeriama. Kitą dieną kačiukai atskiriami nuo katės ir palaipsniui katei mažinama pašaro norma iki naudojamos ramybės metu.

 

                                                                                      Straipsnis parengtas remiantis A. Januškevičiumi.