Tag Archives: Maitinimas

Maitinančių kačių ir kačiukų šėrimas

Maitinimo metu jūsų katė turi suėsti kiek galima daugiau geros kokybės kačių maisto, skirto specialiai pieno duodančioms katėms ir kačiukams. Tik tuomet ji bus galės pagaminti pakankamai pieno ir jaunikliai augs sparčiau. Tyrimais nustatyta, kad sausojo maisto sudėtyje esant 21 proc. riebalų, 10 proc. padidėjo gimusių kačiukų kūno masė, 40 proc. sumažėjo mirtingumas po gimimo ir žymiai padidėjo augimo sparta.

Kačiukų, šertų maistu su didesniu riebalų kiekiu, oda ir jos dariniai, kaulinis ir raumeninis audinys buvo geriau išsivystęs. Pastebėta, kad nesubalansavus maitinimo nėštumo metu, susilpnėja katės imunitetas, sutrinka ir kačiukų imuninė sistema. Maitinimo metu katėms energijos poreikis padidėja 2-3 kartus. Maisto medžiagų trūkumas sumažina pieno gamybą, tai gali tapti naujagimių kačiukų mirties priežastimi. Negaudami pakankamo kiekio pieno, kačiukai tampa neramūs, pradeda lėčiau augti. Taip pat pradeda kniaukti, o tai reiškia, kad jie yra alkani arba jiems šalta. Jeigu katė negali visiškai pamaitinti kačiukų savo pienu, būtina juos maitinti papildomai specialiais mišiniais.

Kačiukai prie kietojo maisto pradedami pratinti nuo trijų mėnesių amžiaus. Pradžioje sausasis maistas sudrėkinamas pienu iki košės konsistencijos. Koše patepamos kačiukų lupos, tik reikia atkreipti dėmesį į tai, kad jos nepatektų į nosies ertmes. Laižydamasis kačiukas palaipsniui pripranta prie pašaro. Po to, kai kačiukai pradeda  ėsti pašarą košės pavidalu, jos ruošimui mažinamas pieno kiekis ir kačiukai palaipsniui pradeda ėsti sausąjį pašarą. Maitinančioms katėms ir kačiukams rekomenduojama duoti tiek kačių maisto, kiek jie nori.

Katė savo kačiukus maitina iki 6-10 savaičių amžiaus. Rekomenduojama kačiukų nuo katės neatskirti anksčiau nei šešių mėnesių amžiuje. Dar geriau, kada kačiukai nuo motinos atskiriami 8-10 savaičių amžiaus(8-10- ą maitinimo savaitę pieno gamyba sumažėja). Kačiukai, atskirti nuo motinos dviejų savaičių amžiaus, tampa agresyvūs, atsargūs, baikštūs ir sunkiau pripranta prie žmogaus. Prieš atskiriant kačiukus, norint sumažinti pieno liaukos veiklą, katei ribojama maisto norma. Paskutinę dieną katė atskiriama nuo kačiukų visai dienai ir nešeriama, o nakčiai paliekama su kačiukais, bet vėl nešeriama. Kitą dieną kačiukai atskiriami nuo katės ir palaipsniui katei mažinama pašaro norma iki naudojamos ramybės metu.

 

                                                                                      Straipsnis parengtas remiantis A. Januškevičiumi.

Kačių maitinimo ypatybės

Katės yra didelės konservatorės. Tai reiškia, kad jos mieliau renkasi ėdalą, kurio sudėtis „gamtiška“, natūrali. Jos mieliau ėda tai, ką ėdė jų protėviai – mėsą. Be abejo, kai kurias kates įmanoma pripratinti prie vegetariško ėdalo, tačiau toks racionas gali sukelti avitaminozę.

Dar viena gera žinia: katės, skirtingai nei šunys, neryja maisto jo neištyrinėjusios: neapuosčiusios, nepalietusios vibrisėmis, atsargiai nepalaižiusios.

Katės nėra rajūnės. Net būdamos alkanos jos ne šlamščia viską iš eilės, o skanauja, ragauja, mėgaujasi maistu. Matyt todėl kates rečiau vargina virškinimo sutrikimai, apsinuodijimai maistu.

Vėmimas arba viduriavimas joms nėra toks pavojingas kaip vidurių užkietėjimas. Vemdamos katės pašalina iš virškinamojo trakto plaukų sąvėlas, kurių prisiryja švarindamos savo kailiuką.

Katės racioną turėtų sudaryti 25-30 proc. proteinų, 15-40 proc. riebalų ir apie 20-30 proc. angliavandenių (dėmesio: nuo per didelio angliavandenių kiekio gali priaugti antsvorio). Kai perkate savo augintinei profesionalų ėdalą, atkreipkite dėmesį į sudėtį, ji visada pateikiama ant ėdalo pakuočių. Ir būtinai nepamirškite, kad ėdalas parenkamas pagal katės amžių, aktyvumą, sveikatos būklę ir net veislę.

Dauguma šeimininkų laikosi įpročio: katės dubenėlis visada pilnas, ji gali ėsti bet kuriuo paros metu. Tačiau šis įprotis turi ir trūkumų: net sauso ėdalo granulės gali senstelėti, ant jų patenka dulkių, musių ir pan.

Taigi geriau įpilti porciją, kurią vienu kartu augintinė suėstų. Tačiau šiuo atveju reikia ją įpratinti prie šėrimo grafiko, o ši užduotis – ne iš lengvųjų.

Jei maitinsite katę mėsa, rinkitės jautieną, veršieną, paukštieną  (patartina apvirti, kad būtų išvengta toksoplazmozės). Manoma, kad katės labiausiai nemėgsta ėrienos ir triušienos, o kiauliena joms nesveika.

Katės maistas turi būti kambario temperatūros.

Nepatartina maitinti tuo, ką valgo žmonės, nepamirškite: katėms labiausiai reikia gyvūninės kilmės produktų.

Septintais – dvyliktais katės gyvenimo metais laikas pasirūpinti „senjorų dieta“. Vyresnio amžiaus kates reikia šerti visaverčiu vyresnių kačių ėdalu, skatinti daugiau judėti, kad nepriaugtų antsvorio. Jeigu katė turi antsvorio, negalima staigiai „sodint ant dietos“ ar marinti badu.

Pakeisti ėdalą, smarkiai sumažinti šėrimo normą, duoti specialių papildų galima tik pasitarus su veterinarijos gydytoju.

Nustatyta, kad vyresnių kačių gerai savijautai ypač svarbus vitaminas E – jis gerina odos ir kailio būklę, stiprina imunitetą.

Į klausimą, ar tinkamai šeriate savo augintinę, galima atsakyti ir taip: jeigu jūsų katė žvali, sveika, žaisminga, visada turi gerą apetitą, jos kailis žvilga, oda sveika, akys skaidrios ir neašaroja (išskyrus tam tikras veisles) – jūs šeriate savo augintinę tinkamai ir sveikai.

www.mice.lt

Kačių maistas – kaip išsirinkti?

1. Kačių maistas yra vienas tų dalykų, kuris reikalauja didesnių išlaidų auginant katę, po veterinaro paslaugų. Tinkama mityba gali padėti išvengti veterinaro paslaugų dėl rimtų sveikatos sutrikimų. Svarbiausia, jog maiste būtų mėsos baltymų, t.y. žuvies, naminių paukščių mėsos šaltinio. E ir C vitaminų, mineralų, fermentų, riebalų rūgščių. Ir žinoma, reikia nepamiršti vandens.

2. Kačių maistas privalo turėti gana aukštą kiekį baltymų. Baltymai yra būtini visais augimo ir vystymosi aspektais ir labai svarbūs imuninei sistemai palaikyti. Geriausia, jei sudedamose dalyse būtų ėriena, vištiena ar jautiena. Stenkitės išvengti šalutinių priemaišų. Būkite tikri, kad baltymų santykis yra tinkamas jūsų katės veislei ir amžiui.

3. Žiūrėkite, kad kačių maistas turėtų kuo mažiau šalutinių produktų, dažiklių ir užpildų. Cheminių konservantų, įskaitant BHA, BHT, etoksikviną, kukurūzų miltų, kurie būtų naudojami kaip užpilas. Šie nėra naudingi jūsų katei. Prasta maisto kokybė dažnai lemia ne tik virškinimo trakto simptomus, tačiau ir apsinuodijimo maisto priežastis.

4. Daugelis mitybos specialistų sutinka, jog katės turi gauti tiek sauso tiek drėgno kačių maisto. Nors maitinti sausu maistu yra labai patogu, tačiau kačių organizmas reikalauja ir konservų. Ne visos katės reguliariai ir tam tikrą kiekį vartoja vandenį, o konservuose jo yra. Be to, katėms atsibosta valgyti vis tą patį maistą, tad konservai ir sausas maistas, puikus duetas. Nebūtina konservais šerti kiekvieną dieną, tačiau patartina palepinti savo katę ir paįvairinti jos maisto racioną.

5. Maitinimas sausu maistu yra labai patogu. Jis turi visus reikalingus vitaminus ir mineralus. Be to, sutaupote laiko, kadangi nereikia ruošti maisto specialiai katei. Tačiau toks kačių maistas turi būti aukštos kokybės. Renkantis maistą būtina atkreipti dėmesį į katės amžių, gyvenimo būdą bei fizinę būklę.

6. Maisto sudėtyje, pirmoje vietoje, ieškokite baltymų. Taip pat turi būti parašyta ,,vištiena, aviena, jautiena, žuvis”, o ne mėsa. Galiojimo laiką rinkitės pagal šviežumą. Maisto sudėtis turi atitikti arba šiek tiek viršyti maistingųjų medžiagų kiekį nustatytą AAFCO.


GREITI PATARIMAI KAIP PASIRINKTI KAČIŲ MAISTĄ

-Kiekviena katė, lygiai taip pat, kaip ir žmogus, nori sveiko ir pilnaverčio maisto. Tad jei norite tai suteikti savo augintiniui, turite jam suteikti visas svarbiausias maistines medžiagas.

-Kuo mažiau katės maiste šalutinių produktų, priemaišų, dažiklių ir užpilų, tuo jūsų katė bus sveikesnė.

-Katę patartina maitinti ne tik sausu maistu, tačiau ir drėgnais konservais. Nebūtina tai daryti kas dieną, tačiau paįvairinti mitybos racioną yra privalumas.

-Jei ruošiatės katę maitinti sausu maistu,rinkitės tik aukštos kokybės maistą, atsižvelgdami į sudedamasias dalis, savo katės poreikius ir sveikatą.

www.pet24.lt

Kačių maitinimas

Maistas. Egzistuoja du požiūriai į kačių mitybą. Vienas jų teigia, kad sausame kačių maiste ir konservuose yra visų reikalingų katei maisto medžiagų, vitaminų ir mikroelementų, kurių negalėtų užtikrinti šėrimas prekybos centruose pirkta “negyva” mėsa. Kitas gi tvirtina, kad niekas negali pakeisti natūralios mitybos. Svarbu suvokti, kad pasirinkus kurį nors vieną maitinimo būdą, katės organizmas prie jo prisitaikys ir pagal jį sureguliuos medžiagų apykaitą ir nerekomenduojama šių būdų kaitalioti.

Sausas maistas. Sausas kačių maistas yra skirstomas į tris klases: ekonominę (4-6% mėsos), Premium (10-20% mėsos) ir Super Premium (daugiau nei 50% mėsos). Ekonominės klasės maistu (tokiu kaip “Whiskas”, “Friskies”, “Darling”, “Kitekat” ir t.t.) paprastai prekiaujama prekybos centruose. Jis gaminamas iš maisto atliekų grūdų pagrindu, pridedama įvairių cheminių priedų, skonio stipriklių, konservantų bei druskos, kurie katei gali sukelti kepenų ligas, vėžinius susirgimus ir kitų negalavimų, galinčių pasibaigti net katės mirtimi. Premium maisto kokybė geresnė, tačiau jame neretai naudojami mėsos likučiai, netinkami žmonių mitybai (pvz. odos, plunksnų ir kaulų malinys), todėl jų kokybe irgi galima suabejoti. Super Premium maisto gamybai naudojama žmonių mitybai tinkama mėsa, vengiama grūdų (arba jie keičiami kačių mitybai tinkamais rudaisiais ryžiais), naudojami natūralūs konservantai (vitaminai E arba C), pridedama katės sveikatai reikalingų priedų. Tokio maisto pavyzdžiai – “Orijen”, “Acana”, “Felidae”, “Almo Nature”, “Hill’s”, “Royal Canin” ir kt.

Natūralus maitinimas. Tai termiškai neapdorotų natūralių produktų dieta. Pasirinkus šį maitinimo būdą, reikia skirti daug dėmesio pilnaverčiam katės racionui sudaryti. Būtina subalansuoti katės mitybą taip, kad ji gautų visų reikalingų maisto medžiagų, o produktai būtų gerai virškinami ir lengvai įsisavinami. Katė turi nuolat gauti skirtingų rūšių šviežios mėsos ir žuvies (įskaitant odą, kaulus, vidaus organus), kiaušinių, šeriant šaldyta mėsa – daržovių arba maistinių fermentų. Mėsa negali būti malta – katė turi ją kramtyti. Šeriant katę natūraliu maistu reikia labai daug dėmesio skirti jos maisto produktų kokybei – mėsos kelias nuo tvarto iki katės dubenėlio turi būti kiek įmanoma trumpesnis. Yra dvi pagrindinės natūralaus maitinimo sistemos – RAW ir BARF – pasidomėkite jomis, jei nuspręsite savo augintinį šerti natūraliu maistu.

Svarbu. Šeriant sausu maistu gyvūnas visuomet turi turėti šviežio vandens. Renkantis dubenėlius katės maistui, svarbu, kad jie lengvai nesivartytų ir nesistumdytų, sausas maistas nebūtų iš jų lengvai išstumiamas nosimi. Priminsime, kad katės ėda tik iš švarių indų! Kačių negalima peršerti, nes tai gali sutrikdyti širdies darbą. Neduokite katei pieno – jame yra laktozės, kurios šių gyvūnų organizmas netoleruoja; pieną galite pakeisti raugintais jo produktais – kefyru, jogurtu, varške.

Katėms patinka maistas, panašus į jų natūralų grobį

Naujausi tyrimų rezultatai rodo, kad, leidus pasirinkti, katės visada rinksis maistą, kuris savo maistine sudėtimi yra labai panašus į jų natūralų grobį, pavyzdžiui, peles, paukščius. Atlikę išsamiausią tokio pobūdžio tyrimą, mokslininkai nustatė, kad sveikos namuose laikomos katės gali reguliuoti suvartojamų baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekį. Tyrimas buvo atliktas „Waltham“ gyvūnų augintinių mitybos tyrimų centre. Remiantis „Waltham“ gyvūnų mitybos mokslo pasiekimais nuolat tobulinami „Whiskas“, „Royal Canin“ ir kitų bendrovės „Mars“ prekių ženklų gaminiai gyvūnams augintiniams. „Šie atradimai yra svarbus žingsnis pirmyn gyvūnų augintinių mitybos srityje – dabar dar daugiau žinome apie kačių mitybos ypatumus“, – sakė tyrimo vadovas dr. Adrianas Heusonas-Hjudžas (Adrian Hewson-Hughes). – „Įdomu tai, jog net ir praėjus tūkstančiams metų nuo katės prijaukinimo, ji vis tiek mieliau renkasi į natūralų grobį panašų maistą.“ Tyrimo rezultatai turės didelę reikšmę tobulinant visavertį kačių ėdalą, siekiant patenkinti specifinius kačių mitybos poreikius. Paprastai rinkoje esančiuose konservuoto ėdalo gaminiuose yra daugiau baltymų ir mažiau angliavandenių – būtent tokios sudėties ėdalui katės teikia pirmenybę. Tuo tarpu sauso ėdalo tekstūrų pasirinkimas yra didesnis, jis tinkamesnis gyvūno burnos higienai. Per dvejus metus trukusius įvairius tyrimus „Waltham“ gyvūnų augintinių mitybos tyrimų centro darbuotojai nustatė, jog katės linkusios rinktis maistą, kurio dienos kalorijų normą sudaro apytiksliai 52 proc. baltymų, 36 proc. – riebalų ir 12 proc. – angliavandenių. „Tai nuostabus atradimas. Nekantraujame daugiau sužinoti, kaip katės geba reguliuoti maistingųjų medžiagų kiekį“, – sakė dr. Adrianas Heusonas-Hjudžas. „Waltham“ ketina tęsti tyrimus šioje srityje ir sutelkti dėmesį į minėtųjų medžiagų suvartojimą kačių nėštumo, kačiukų maitinimo ir augimo etapais. Taip pat planuojama tirti šunis. Tyrimas buvo atliktas bendradarbiaujant su dviem žymiausiais šios srities mokslininkais – Sidnėjaus universiteto (Australija) Biologinių mokslų fakulteto profesoriumi Styvu Simpsonu (Steve Simpson) ir Massey universiteto (Naujoji Zelandija) Gamtos mokslų instituto profesoriumi Deividu Raubenhaimeriu (David Raubenheimer). Tyrimo rezultatai skelbiami žurnale „Journal of Experimental Biology“.

Aukščiausios rūšies naturalūs ingredientai

Dehidruota vištiena, ir kalakutiena (aukščiausia rūšis)
Tik aukščiausios rūšies (Human grade – kaip ir žmonių mityboje) vištiena ir kalakutiena be hormonų, antibiotikų ar ethoxyquin’o. Tik raumenų mėsa, sausgyslės ir oda.

Dehidruota ėriena (aukščiausia rūšis)
Tik aukščiausios rūšies ėrienos mėsa (Human grade – kaip ir žmonių mityboje), be hormonų, be antibiotikų ar ethoxyquin’o.

Dehidruota silkė (Omega 3)
Be ethoxyquin’o, patikrinta F.D.A (JAV maisto ir vaistų administracija).

Rudieji ryžiai – (U.S.D.A. #1 rūšis)
Be pesticidų, patikrinta USDA (JAV žemės ūkio departamentas). Gausus vitamino B šaltinis, taip pat kalcio, fosforo ir geležies.

Baltieji ryžiai – (U.S.D.A. #1 rūšis)
Nesmulkinti, be pesticidų, patikrinta USDA. Ryžiai yra maistingi, lengvai įsisavinami ir tuo pačiu mažiausiai tikėtinas alerginių reakcijų šaltinis. Ryžiai teigiamai veikia odos ligas bei turi antivėžinių ir viduriavimą mažinančių savybių, mažina cholerterolį ir gali apsaugoti nuo inkstų akmenų.

Vištienos riebalai – (Omega 6, aukščiausia rūšis)
Natūraliai konservuoti tokoferolių mišiniu ir askorbo rūgštimi.

Saulėgrąžų aliejus – (Omega 6)
Šaltojo spaudimo, natūraliai konservuotas, gausus linolio rūgšties šaltinis. Teigiamai veikia odos sveikatą ir suteikia kailiui matomo blizgesio.

Omega 6 & Omega 3 riebiosios rūgštys – (santykiu 5:1)
Subalansuotomis omegomis mes galime pagerinti kailio būklę, pagelbėti išvengiant nuplikimų, šėrimosi ir alerginių problemų po blusų įkandimų bei esant riebalų disbalansui.

Kiaušiniai
Puikus proteinų šaltinis, turintis visas pagrindines amino rūgšis.

Linų sėklų miltai – (Omega 3)
Padeda judėti maistui virškinimo traktu. Linai ramina skrandį ir žarnyną. Šio augalo (omega 3 šaltinio) riebiosios rūgštys gerina kailio blizgesį.

Linolio rūgštis – (Omega 6)
Pagrindinė riebioji rūgštis sveikai odai bei kailiui.

Lecitinas
Naudojamas virškinimui ir riebalų įsisavinmui.

Alfalfa (Liucerna)
Padeda gydyti alergijas, skrandžio negalavimus ir šalina blogą kvapą iš nasrų. Valo inkstus ir šalina nuodingas medžiagas iš organizmo, neutralizuoja rūgštis. Yra puiki kraujo valymo priemonė, gerina apetitą ir padeda įsisavinti proteinus, kalcį bei kitas maistingas medžiagas.

Šalavijas
Skatina smegenų veiklą ir gerina koncentraciją. Padeda gydant odos ligas, bėrimus ir pleiskanas. Plačiai naudojamas esant virškinimo sutrikimams. Naudojamas maiste kaip natūralus konservantas.

Rozmarinas
Medžiagų apykaitos stimuliatorius. Šalina blogą nasrų kvapą, stimuliuoja šerelių šaknis ir naujų šerių augimą. Naudojamas maiste kaip natūralus konservantas.

Spanguolės
Užkerta kelią bakterinių infekcijų plitimui į inkstus ir šlapimo traktą, gelbsti nuo cystito.

Obuoliai
Gausus tirpios ląstelienos šaltinis, mažina cholesterolio kiekį bei normalizuoja cukrų kraujyje.

Amarantas
Turtinga vitaminais vaistažolė, ramina skrandį, mažina raumenų patinimą, šalina kirminus bei parazitus iš žarnyno.

Jūros dumbliai
Gausu vitaminų, 30 mineralų, reguliuoja medžiagų apykaitą, kas gerina maisto virškinimą ir kalorijų deginimą. Teigiamai veikia smegenų darbą ir nervų sistemą.

Taurinas
Amino rūgščių išvestinė medžiaga randama mėsoje, apsaugo širdį nuo žalingų veiksnių. Tyrimai rodo, kad taurinas taip pat gali pagelbėti esant regos sutrikimams, epilepsijai ir tulžies akmenims. Vaidina svarbų nervų laidininko vaidmenį, palaiko ir koreguoja tulžies sudėtį ir cholesterolio tirpumą.

Yucca schidigera ekstraktas
Mažina nasrų bei išmatų kvapą, veikia dezinfekuojančiai. Pietvakarių amerikos indėnai naudojo augalą odos ligoms, bėrimams ir uždegimams gydyti.

Psyllium (plačialapis gyslotis)
Natūralios ląstelienos papildas virškinimui gerinti. Teigiamai veikia bendrą žarnyno sveikatą ir efektyviai mažina cholesterolį. Taip pat žinomas kaip antikarcinogenas.

Gliukozaminas
Amino rūgščių cukrus reikalingas jungiamųjų audinių formavimuisi ir kremzlių sveikatai. Naudingas artrito prevencijai ir sanarių sveikatai.

Chondroitinas
Natūraliai egzistuoja kremzlėse. Kombinuojamas su gliukozaminu sukuria sinergijos efektą ir ženkliai padidina pastarojo poveikį.

Prebiotikai
Inulinas (iš cikorijos šaknies), fructooligosacharidas (FOS) / saccharomyces cerevisiae fermentiniai tirpalai, mannan-oligosacharidas (MOS) – stimuliuoja reikalingų bifidobakterijų augimą, veikia antimikrobiškai, padeda vėžio prevencijai. Prebiotikai taip pat mažina trigliceridų kiekį, stabilizuoja kraujo gliukozės lygį, stiprina imuninę sistemą bei gerina mineralų įsisavinimą ir šalina iš žarnyno žalingus mikroorganizmus.

Probiotikai
Enterococcus faecium, lactobacillus acidophilus fermentacijos produktai – padeda palaikyti sveiką žarnyno floros balansą. Gerina virškinimą ir reguliuoja virškinimo sutrikimus, mažina cholesterolio lygį, stiprina imuninę sistemą. Probiotikai taip pat gelbsti opų, vidurių uždegimų, laktozės netolerancijos, infekcijų ir vėžio prevencijoje.

Virškinimo fermentai
Aspergillus oryzae, bacillus subtilis fermentacijos ekstraktai, papaja (turinti fermentą papainą), ananasas (turintis fermantą bromilainą) –  vykdo proteinų, riebalų, aliejų, krakmolo ir angliavandenių hidrolizę geresniam viršikinimui ir maistinių medžiagų įsisavinimui.

Cellulase (celulazė)
Virškinimo fermentas skaidantis ląstelieną, gerina augalinių maistinių medžiagų įsisavinimą. Canidae kompanija ir vėl pasižymėjo kaip lyderis naminių gyvūnų mitybos pramonėje, būdama pirmuoju  gamintoju, įdiegusių celulazę gamyboje, pagal pagrįstą moksliniais tyrimais bei pasitvirtinusią metodiką.

Saccharomyces Cerevisiae
Šie mikroorganizmai stimuliuoja mikrobų ir fermentų populiacijas gyvuno virškinimo sistemoje. Tai gerina virškinimo efektyvumą.

Vitaminai
Pilnas reikalingų vitaminų kompleksas įskaitant antioksidantus, vitaminą A, beta karotiną, Vitaminą C, vitaminą E, alfa tokoferolius.

Mineralai
Pilnas subalansuotų mineralų kompleksas įskaitant mineralų aminorūgščių chelatus (nypliniai mineralų ir aminorūgščių junginiai), tokiu būdu mineralai yra pasisavinami nuo 3 iki 10 kartų geriau.

Vaistažolės
Ši savoka vartojama turint galvoje bet kokį augalą ar jo sudedamają dalį, turinčią medicininių savybių.

www.canidae.lt