Tag Archives: katėms reikalingi baltymai

Katėms reikalingi baltymai

Baltymai sudaryti iš amino rūgščių, sujungtų tarp savęs peptidinėmis jungtimis. Katės organizmui būtinos visos 22 amino rūgštys. 12 amino rūgščių katės organizmas pats ir pakankamu kiekiu gali sintetinti, todėl nėra būtinybės jų būtinai gauti su maistu. Likusios amino rūgštys, kurios organizme nesintetinamos, vadinamos nepakeičiamosiomis ir jas būtina gauti su maistu.

Katėms nepakeičiamosios amino rūgštys yra šios:

  • Argininas
  • Histidinas
  • Izoleucinas
  • Leucinas
  • Lizinas
  • Metioninas
  • Fenilalaninas
  • Taurinas
  • Treoninas
  • Triptofanas
  • Valinas

Baltymų kokybė ir įsisavinimas priklauso nuo juose esančių amino rūgščių kiekio ir santykio. Pramoninio kačių maisto baltymai  įsisavinami apie 74 proc. Baltymų įsisavinimas gali sumažėti, kai vartojami blogos kokybės baltymai ir nepilnavertis maistas. Angliavandenių įsisavinimą gali pagerinti terminis apdorojimas, baltymus apdorojus termiškai galime gauti atvirkštinį efektą.

Kuo aukštesnė baltymo biologinė vertė, tuo mažiau šio baltymo reikia organizmo poreikiams patenkinti nepakeičiamų amino rūgščių atžvilgiu. Pavyzdžiui, kačiukas su maistu turi gauti 1 proc. arginino, gauto baltymo struktūroje arginino yra 5 proc., taigi šio baltymo į kačiuko racioną reikia pridėti tik 20 proc., tada bus patenkintas arginino poreikis. Jeigu racionuose naudojami pilnaverčiai baltymai, bus patenkinami ir kitų amino rūgščių poreikiai.

Kačių baltymų poreikis yra didesnis nei šunų. Kačių įprastiniame maiste jų turėtų būti 25-30 proc., kačiukų – 30 proc. Kačių maiste turi būti daugiau baltymų todėl, kad jos dalį baltymų panaudoja energijai. Baltymų poreikis labai glaudžiai siejasi su energijos balansu organizme. Nepriklausomai nuo su maistu gauto energijos kiekio, jeigu baltymų gaunama daugiau nei reikia, pertekliaus dalis panaudojama kaip energinė medžiaga.

Baltymų perteklius kačių maiste gali sukelti  įvairius susirgimus, todėl idealiame maiste visos amino rūgštys turėtų  būti tam tikru kiekiu ir santykiu bei nebūti baltymų pertekliaus.

Baltymų trūkumas taip pat neigiamai veikia organizmą (gali būti pastebimas jaunų kačiukų augimo spartos mažėjimas, suaugusių kačių svorio kritimas ir produktyvumo mažėjimas, lėtesnis plaukų augimas, oda šiurkštumas). Baltymų trūkumas dažniausiai pastebimas tada, kai gyvūnai šeriami pramoninės gamybos maistu, kuris priskiriamas ekonominei klasei, arba produktais, kurie turi daug angliavandenių: duona, virtomis bulvėmis, avižine koše, džiūvėsiais.

 Kai racione trūksta angliavandenių ir riebalų, gyvūnai naudoja baltymus kaip energinę medžiagą. Todėl pirmiausiai būtina patenkinti organizmo energijos poreikius, o tik tada baltymų poreikį.

                                                                                      Straipsnis parengtas remiantis A. Januškevičiumi.