Tag Archives: kačių maitinimas

Kačių laikymas ir maitinimas

     Norint, kad katės būtų sveikos, jos turi būti atitinkamai maitinamos ir prižiūrimos. Tam reikia išmanyti kačių maisto poreikius priklausomai nuo amžiaus bei fiziologinės būklės. Kačių sveikatos būklei, tonusui palaikyti, kaip ir kiekvienam gyvūnui, reikia subalansuoti mitybą, katės su maistu turi gauti pakankamą kiekį maisto medžiagų ir svarbu, kad maisto medžiagos būtų pateikiamos tam tikru santykiu. Jos turi gauti pakankamai maisto bei biologiškai aktyvių medžiagų – baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų, mikro- ir makroelementų.

    Kačių sveikatai didelę reikšmę turi maisto sudėtis, maisto produktų teisingas parinkimas ir jų paruošimas maitinimui. Tinkamo parinkimo ir teisingo maisto produktų santykio dėka sudaromas visapusiškai pilnavertis racionas. Atskirų produktų kiekis turi būti toks, kad nepakenktų kačių sveikatai ir kad nesumažėtų maisto medžiagų įsisavinimas. Racionai sudaromi iš  įvairių produktų, pasižyminčių geresnėmis skoninėmis savybėmis, kuriuos katės labiau mėgsta. Tada suintensyvėja kačių virškinamojo trakto veikla, jos geriau įsisavina maisto medžiagas.

     Katės maitinamos ne tik gyvulinės kilmės produktais, bet ir augaliniais. Sudarant subalansuotą racioną katėms, reikia žinoti maisto medžiagų poreikius, raciono struktūrą, produktų bei priedų maistinę ir energinę vertę, nes neteisingas maitinimas gali sukelti  įvairius kačių virškinamojo trakto susirgimus ir net kritimus.

     Specifiniai kačių  maitinimo skirtumai, lyginant su šunimis, apibrėžiami elgsenos, anatominiais, fiziologiniais ir medžiagų apykaitos procesų savitumais. Katės pagal mitybos charakterį ir elgsenos charakteristikas turi visus plėšrūnų požymius.

     Faktą, kad katės yra mėsėdžiai gyvūnai, patvirtina jų anatominės savybės: dantys, žandikauliai, snukis ir kojos. Katės turi mažiau mažų ir didelių krūminių dantų, palyginus su šunimis, jų iltys labiau pritaikytos plėšyti maistą. Katės akys idealiai pritaikytos  medžioklei, labai jautrios įvairiems judesiams. Katės ant snukio turi specialius plaukus (ūsus), kurie padeda medžiojant naktį ir apsaugo akis. Katės pėdos turi įsitraukiančius nagus, kurie pritaikyti medžioklei.

     Katėms būdingi saviti fiziologiniai procesai:

  1. Energijos apykaita – šiek tiek panaši į atrajotojų gyvulių. Katės, kaip ir atrajotojai tirpius angliavandenius gauna su racionu. Suaugusių kačių organizme normaliam gliukozės kiekiui kraujyje  palaikyti, gliukozė sintetinama iš aminorūgščių, propioninės ir pieno rūgšties, o taip pat iš glicerino.
  1. Baltymų apykaita – pagrindinis skirtumas nuo šunų yra tas, kad katės organizmas turi gauti didesnius baltymų kiekius. Augimo metu katėms reikia 50 proc. daugiau baltymų negu šunims.
  1. Riebalų apykaita – katės organizmas sugeba sunaudoti ir įsisavinti didelius riebalų kiekius.
  1. Vitaminų apykaita – vyksta truputį specifiškiau negu šunims. Žalioje mėsoje yra daug ir piridoksino, kurio katėms  reikia keturis kartus 54 daugiau negu šunims. Vitamino A yra tik gyvūniniuose produktuose, o karotiną kaupia ir augalai. Visaėdžiai ir žolėdžiai gyvūnai sugeba transformuoti β-karotiną į vitaminą A, o katės tokio sugebėjimo neturi.

     Kačių ir šunų vandens poreikis taip pat skiriasi. Naminės katės išsaugojo gebėjimą didesniam šlapimo sukoncentravimui, tai leidžia joms išgyventi  tam tikromis sąlygomis, kuriomis pasireiškia nepakankamas aprūpinimas vandeniu.

     Maitinant  kates sausuoju pašaru, jos suvartoja 1,5-2,0 ml vandens/1 g sausojo pašaro. Maitinant konservuotaisiais pašarais, katės geria labai mažai vandens. Katės geria ir dieną, ir naktį, kai tuo tarpu šunys daugiausiai geria tik dieną. Kai kurios katės geria tik šviežią vandenį, o kai kurios tenkinasi keletą dienų pastovėjusiu vandeniu.

                                                                                                                   Straipsnis parengtas remiantis A. Januškevičiumi.

Kačių maitinimas nėštumo laikotarpiu

Jūsų katė paruošta nėštumui turi būti iš anksto, profilaktiškai ją vakcinuojant nuo infekcinių ligų. Taip pat, privaloma atlikti profilaktikos priemones prieš endo/ektoparazitus.

Kergimo laikotarpiu katės įmitimas turi atitikti suaugusios katės kūno masę. Šiuo periodu jos turi būti šeriamos pilnaverčiu kačių maistu. Pirmąją rują rekomenduojama praleisti, nes ankstyvas nėštumas jūsų gyvūnui gali turėti neigiamą įtaką tolimesniam kačiukų augimui ir vystymuisi. Kačių  nėštumas trunka 63-65 dienas, o kai kurioms iš jų šis laikotarpis gali svyruoti tarp 58-70 dienų. Vaisius gimdoje gali būti apčiuopiamas jau po 3-4 nėštumo savaičių.

Kates, jų nėštumo periodu, galima maitinti kačių maistu, skirtu augantiems ir pieno duodantiems gyvūnams. Jie itin tinka paskutinių 3-4 savaičių laikotarpiu. Nėštumo metu katėms padidėja maisto medžiagų poreikiai, todėl reikia padidinti juos iki 25 proc. Pirmalaikis katės kūno masės padidėjimas siejamas su papildomu riebalų kaupimu. Kačių kūno masė po gimdymo ne taip greitai pasiekia buvusį lygį, kuris buvo prieš nėštumą. Riebalų atsargos katėms reikalingos būsimam maitinimui, nes be riebalų atsargų ir jeigu dar vartojamas nepilnavertis kačių maistas, jūsų gyvūnas nepagamins reikiamo kiekio pieno savo jaunikliams.

Dažniausiai katės tampa ypač nervingos paskutinę neštumo savaitę, todėl geriausia jas patalpinti į specialią dėžutę, kad katė ten apsiprastų ir kurioje ji bus su savo jaunikliais po gimdymo.

Kačių gimdymas labai retai praeina su komplikacijomis. Tarp sąrėmių katės gali atsistoti, išeiti iš savo narvelio ir gerti vandenį. Jeigu sąrėmiai vyksta dvi valandas be jokių rezultatų, būtina veterinarijos gydytojo pagalba. Gimdymas, jeigu vadoje būna keturi kačiukai, vidutiniškai užtrunka 2-3 valandas. Išėjus vaisiui, katė prakanda plėvelę, ją suėda, kruopščiai aplaižo kačiukus, išvalo iš nosytės gleives. Pašalinė pagalba, jei ji nereikalinga, gali sutrikdyti visą gimdymo procesą. Kai kurios katės gali suėsti ir kačiukus, kada patalpoje yra daug žmonių arba kačiukus ima į rankas ir juos apžiūrinėja.

Žmogus, kuris seka gimdymo eigą, turi atkreipti dėmesį į tai, kad atsiskirtų vaisiaus plėvė po kiekvieno kačiuko gimimo. Jeigu vaisius užsilaiko, reikėtų imtis priemonių, nes tai gali sukelti infekciją ir toksikozę, o kai kuriais atvejais gali žūti ir jūsų katė.

Kačių maitinimui vartojami produktai

Kadangi kačių racione vartojami tokie patys produktai, kokius vartoja ir žmonės, būtina žinoti jų maistinę vertę. Maitinant kates pašarais, sudarytais iš natūralių produktų, jų sudėtyje privalo būti mėsos ir subproduktų, žuvies, taukų ir aliejaus, kiaušinių, pieno, daržovių, vaisių, mielių ir kt.

  1. Mėsa. Mėsa ir subproduktai savo sudėtyje neturi pakankamo natrio, geležies, vario, vitaminų A, D, E kiekio, todėl nepatenkina visų gyvūno poreikių. Šeriant maistu, kurių pagrindą sudaro mėsa, racionas neturės visų maisto medžiagų pakankamo kiekio.
  2. Žuvis. Ji laikoma baltymų šaltiniu, tačiau kitų maisto medžiagų žuvyje trūksta arba yra per daug. Šeriant žuvimi gyvūnas gali patirti burnos ertmės, ryklės ir virškinimo trakto traumas. Jeigu vartojama sveika žuvis, tai su ja gyvūnas gauna normą viršijančius kalcio ir fosforo kiekius, todėl žuvis, prieš sušeriant, turi būti termiškai apdorota, kad būtų sunaikinti kenksmingi mikroorganizmai ir sumažinamas antivitamino tiaminazės aktyvumas.
  3. Taukai ir aliejai. Jie dažniausiai vartojami raciono energinei vertei padidinti. Jų galima papildomai pridėti į jau paruoštus pašarus, bet tik nedideliais kiekiais, nes tai susiję su tuo, kad, pridėjus daug, padidėja energinė vertė ir sumažėja pašaro suvartojimo kiekis, tada gyvūnams gali trūkti kai kurių maisto medžiagų. Rekomenduojama vieną valgomąjį šaukštą lydytų kiaulienos taukų arba augalinio aliejaus pridėti prie 450 g konservuoto pašaro arba 300 g sauso pašaro. Aliejai vartojami prie sausų pašarų kailio kokybei pagerinti, ypač tada, kai sausasis pašaras buvo saugomas ilgą laiką arba jame nebuvo pakankamo kiekio antioksidantų. Papildomai pridėjus arbatinį šaukštelį augalinio aliejaus 300 g sausojo pašaro, sumažinimas linolo rūgšties trūkumas ir pagerinama kailio būklė. Aliejuose linolo rūgšties 5 – 10 kartų daugiau, negu gyvulinės kilmės taukuose. Katėms negalima duoti kokoso aliejaus, nes gali būti sutrikdyta riebalų apykaita organizme.
  4. Kiaušiniai. Geriausias pilnaverčio baltymo šaltinis. Patartina vartoti virtus kiaušinius, nes žaliuose baltymo sudėtyje yra vaidino, kuris skaido vitaminą – biotiną. Žalią kiaušinio trynį galima vartoti, nes jame yra daug biotino, kuris kompensuoja antivitamino poveikį. Kiaušinio trynyje yra 33 proc. (65 proc. nuo sausos medžiagos) riebalų ir 4 proc. linolo rūgšties. Panaudojus kiaušinius gyvūnui, kuris šeriamas sausaisiais pašarais arba mažu riebalu kiekiu, galima pagerinti kailio būklę. Jei imsime kiaušinį kaip visumą, jo sudėtyje bus žymiai daugiau kalcio negu mėsoje, o fosforo kiekiai išlieka beveik vienodi. Smulkintas džiovintas kiaušinio lukštas, kurio pagrindą sudaro kalcio karbonatas, laikomas geru kalcio šaltiniu jūsų gyvūnui.
  5. Pienas. Šis produktas – geras kalcio, fosforo, baltymų ir vitaminų šaltinis. Karvės piene yra didelis laktozės kiekis, todėl perteklius arba didesni kiekiai jūsų gyvūnui gali sukelti diarėją.
  6. Sūris. Tai – labai geras baltymų ir riebalų šaltinis katėms. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad kalcio ir fosforo santykis šiame produkte yra 1:2.
  7. Kepenys. Jose randami dideli kiekiai auk6tos biologinės vertės baltymai, riebalai, angliavandeniai, mikroelementai ir vitaminai. Jose nedaug kalcio, jo santykis su fosforu sudaro 1:35. Rekomenduojama kepenis vartoti racionuose sergantiems, silpniems ir anemiškiems gyvūnams.
  8. Daržovės. Vartojamos mineralinių medžiagų balansui pagerinti ir laikomos geru raciono komponentu katėms. Daržovėse vidutiniškai yra 80 – 95 proc. vandens, o sausoje medžiagoje yra 60 – 80 proc. angliavandenių, 7 – 10 proc. ląstelienos, 8 – 14 proc. baltymų, 1 – 4 proc. riebalų, 0,25 – 0,5 proc. kalcio ir 0,25 proc. fosforo. Racionus su daržovėmis savo augintiniui lengvai paruošite namų sąlygomis.

 

Kačių racionuose galima vartoti ir įvairius papildus bei mažiau paplitusius komponentus:

 

  1. Vitaminai ir mineraliniai papildai. Sveikos katės gaudamos 90 proc. raciono paruošto pramoniniu būdu, ir, jeigu šis pašaras yra pilnavertis, tai jiems papildomai vitamininių ir mineralinių papildų nereikia duoti. Daugiau problemų iškyla tada, kai perdozuojama šių papildų nei esant jų trūkumui. Ypač vitaminų A ir D. Šių papildų galima duoti, kada šeriama pašarais, sudarytais iš natūralių produktų, t.y. pagamintais namų sąlygomis. Papildų galima duoti gyvūnams, kai jiems padidėja tam tikrų medžiagų poreikis.
  2. Šokoladas ir ledinukai. Tai kaloringi, tačiau kai kurių kačių mėgstamas produktai. Jų duodant, gyvūnas suėda daug mažiau pagrindinio pašaro. Be to, nuo jų gyvūnai gali nutukti, gali pasireikšti kai kurie dantų susirgimai, taip pat šokolade esantis tiobromidas yra toksiškas katėms.
  3. Žolė. Dėl ko katės ėda žolę, nėra iki galo išsiaiškinta. Teigiama, kad gyvūnai ėda žolę, nes jiems trūksta ląstelienos, dėl skonio arba iš įpročio.
  4. Vitaminas C. Šio vitamino poreikis padidėja stresinėse situacijose, nes tada gyvūnai negali susintetinti pakankamo jo kiekio. Vitaminas C padidina atsparumą stresiniams faktoriams. Be to, vitamino C galima papildomai duoti po 25 – 100 mg per parą, bet tik esant stresinėms situacijoms. Didesnių kiekių duoti gyvūnui nerekomenduojama.
  5. Mielės bei alaus mielės. Vartojamos nustatytais kiekiais, nes turi vitamino B1 (tiamino). Mielėse taip pat yra aminorūgščių ir kai kurių mineralų. Medžiagos, kurių yra mielėse, reikalingos, kai gyvūnų prastas kailis.
  6. Druska. Didesni druskos kiekiai išbalansuoja elektrolitus, todėl papildomai jos duoti gyvūnams nerekomenduojama.
  7. Grybai. Juose gali būti toksinių medžiagų, kurios jūsų gyvūnui gali sukelti šoką, gaišimą.
  8. Svogūnai, česnakai. Medžiagos, kurių juose yra, ardo raudonuosius kraujo kūnelius, sukelia anemiją. Katės ypač jautrios svogūnuose ir česnakuose esančių medžiagų poveikiui.
  9. Jūros dumbliai. Puikus daugelio mikroelementų (jodo, geležies, seleno ir kt.), mineralinių medžiagų (cinko ir kt.) bei vitaminų šaltinis. Specialiai apdoroti dumbliai padeda atnaujinti pažeistas audinių ląsteles, sustiprina organizmo imunitetą bei suaktyvina hormonų ir fermentų sistemas. Jūros dumbliai pagerina virškinimą, todėl maisto medžiagos net 19 proc. geriau įsisavinamos. Mineralai iš vandenyno, kitaip negu iš dirvožemio, nebuvo eikvojami daugelį metų, todėl jūros dumbliai yra daugelio retų mikroelementų šaltinis. Kai kurios mineralinės medžiagos jūros dumbliuose yra natūraliai susijungusios su kitomis medžiagomis, dažniausiai aminorūgštimis, dėl to puikiai organizmo įsisavinamos. Tai – nuostabus produktas jūsų gyvūno odai bei kailiui.

 

Straipsnis parengtas remiantis A. Januškevičiumi.