Tag Archives: kačių energijos šaltiniai

Kačių energijos šaltiniai

     Energijos šaltiniai – kačių maiste esančios maisto medžiagos: riebalai, baltymai ir angliavandeniai. Energinė maisto vertė – vienas iš pagrindinių faktorių, apibūdinančių kačių maitinimo pilnavertiškumą. Maisto bei produktų energinė vertė išreiškiama energijos išraiškos mato vienetais (kcal, cal, J,  kJ, MJ).

     Gyvūnai su maiste esančiomis maisto medžiagomis gauna bendrąją energiją, kuri organizme įsisavinama dalinai, nes dalis energijos išsiskiria iš organizmo su išmatomis, šlapimu bei dujomis.

   Grynoji energija, kuri lieka atėmus su medžiagų apykaitos tarpiniais produktais išskirtą energiją, sunaudojama gyvybiniams procesams ir produkcijai (darbui, augimui ir vystymuisi, nėštumui, maitinimui). Todėl svarbu, kad kačių maistas atitiktų ne tik šių gyvūnų skonines savybes, bet ir visiškai patenkintų visus organizmo poreikius.

     Šeriant kates maistu, kuriame nėra daug energijos, padidėja suvartojimo kiekis, o tai veikia ir maisto medžiagų įsisavinimo lygį virškinamajame trakte (sumažėja medžiagų įsisavinimas iš virškinamojo trakto). Tuo pačiu gyvūnų organizmas visiškai neapsirūpins energija. Padidinus mausto energinę vertę, gyvūnų organizmo poreikiai bus patenkinami su mažesniu suvartojimo kiekiu. Tačiau perdaug kaloringas maistas jauniems ir greitai augantiems gyvūnams neretai sukelia įvairias ligas ir vystymosi sutrikimus.

     Kai kurie gyvūnai linkę suvartoti didesnius negu reikia maisto kiekius, dėl to nutunka. Nutukusiu gyvūnas laikomas, jei jo kūno masė yra 15 – 20 % didesnė už normą. Jeigu kates šersite maistu, nesubalansuotu pagal energijos poreikius, pajusite ir kai kurių maisto medžiagų trūkumą. Tokiais atvejais gyvūnai turi suvartoti daugiau maisto, dėl to jauniems kačiukams gali sulėtėti augimo sparta, padidėti pilvo apimtis. Šeriant maitinančias pateles nekaloringu maistu, pastebimas pieno kiekio mažėjimas, o tai turi  įtakos jauniklių augimo spartai, padaugėja gaišimo atvejų, ypač ankstyvuoju augimo periodu.

     Kai maisto energinė vertė labai aukšta, iškyla kita nepageidaujama problema: greitai patenkinamas energijos poreikis, kuris gaunamas su maisto produktais, turtingais angliavandeniais ir riebalais, bet organizmas visiškai neaprūpinamas kitomis maisto medžiagomis – vitaminais, mikroelementais. Todėl kates reikia šerti visiškai subalansuotu maistu ne tik energijos atžvilgiu, bet ir pagal visas maisto medžiagas.

     Skaičiuojant kačių energijos poreikius, reikia atkreipti dėmesį į energijos sunaudojimą gyvūno organizme. Dalis energijos, kurią galime pavadinti pagrindine, sunaudojama per 12-18 val. po maitinimo. Ramybės energijos dydis gali būti tokio paties lygio, kaip ir pagrindinės energijos suvartojimo dydis, bet gali būti ir didesnė 25 proc.

     Dalis energijos sunaudojama ir gyvybiniams procesams palaikyti, t. y. maisto priėmimui ir medžiagų apykaitai organizme, normaliai kūno masei palaikyti, neįskaitant energijos, kuri naudojama augimui, nėštumui arba maitinimui. Gyvybiniams  procesams palaikyti katės energijos sunaudoja 1,4 karto daugiau negu pagrindinės.

     Pagrindinės energijos ir energijos gyvybiniams poreikiams palaikyti kačių poreikis mažesnis nei kitų gyvūnų, nes jos yra ramesnės ir miega 15-16 val. per parą.

     Daug energijos sunaudojama normaliai kūno temperatūrai palaikyti. Gyvūnai dalį energijos praranda kvėpuodami ir išspinduliuodami ją per odą. Tai rodo, kad energijos išskyrimas per odą priklauso nuo kūno paviršiaus dydžio.

     Maisto normai ar jo komponentų kiekiui paskaičiuoti, norint patenkinti energetinius ir maisto medžiagų organizmo poreikius, reikia žinoti komponentų energinę bei maistinę vertes. Pramoninio maisto katėms energinė ir maistinė vertė nurodoma ant pakuotės, o maitinant natūraliais produktais, reikia naudotis maistingumo lentelėmis.

                                                                                                                   Straipsnis parengtas remiantis A. Januškevičiumi.