Tag Archives: Elgsena

Kačių elgesys ir psichologija

Katės yra emocionalūs, charakteringi ir prieštaringi gyvūnai. Iš vienos pusės jie gali būti labai prieraišūs ir švelnūs, tačiau kartu pavydūs, pikti ir jaučiantys baimę. Dar vienas ryškus bruožas yra jų nepriklausomybė: jos pačios nusprendžia, kiek, kada ir su kuo jos bendraus ir kada visai nenorės bendrauti. Negana to, kiekvienos katės asmenybė ir temperamentas yra skirtingi ir unikalūs. Temperamentas taip pat priklauso nuo katės veislės ir išauklėjimo lygio. Suprasti kačių psichologiją auginant gali būti sudėtinga užduotis. Norint pažinti augintinės būdą ir nuotaikas, reikėtų skirti dėmesio ir laiko. Katės, kaip ir šunys, turi Jumis pasitikėti, kad leistųsi dresuojamos. Todėl kuo daugiau bendraukite su kate, kad sužinotumėte jos poreikius. Kačių psichologijos ir elgesio pagrindiniai bruožai padės suprasti savo augintinę ir tinkamai reaguoti į jos elgesį.

Išskirtiniai kačių bruožai:

  • – Katės miega daugiau už kitus gyvūnus, kad taupytų energiją. Jos gali išmiegoti iki 20 valandų per 24 valandų parą. Kasdienio kačių miego trukmė svyruoja nuo 12 iki 16 valandų, o vidutininškai 13 – 14 valandų per parą.
  • – Katės uoslė yra 14 kartų stipresnė nei žmogaus, leidžianti joms užuosti dalykus, apie kuriuos Jūs nė nenutuokiate.

Teritorijos žymėjimas namuose

Teritorijos žymėjimas laukinėms katėms reikalingas, kad priskirtų sau kuo didesnį grobio medžiojimo plotą ir taip susirastų maisto. Nors auginamos namuose katės yra šeriamos, šis natūralus instinktas pasiženklinti teritoriją išliko. Teritoriją žymėti labiau linkę patinai. Naminės katės savo teritorijos ribas apsibrėžia įdrėskimais, kvapais, garsais ir kitais būdais. Katės draskosi, nes taip aštrina savo nagus. Tai nebūtų kenksmingas dalykas, jei jos negadintų baldų ir kitų vertingų daiktų namuose. Teritorijos žymėjimas katėms reikalingas ir dėl to, kad jaustųsi saugios savo erdvėje. Katės teritorija išlieka nepaliesta tol, kol ji dominuoja ir neatsiranda stipresnis konkurentas. Dažnas ir nemalonus šeimininkams kačių teritorijos žymėjimo būdas yra šlapimas. Nekastruotų katinų šlapimas yra aitresnis.

Medžiojimo instinktas

Šį stiprų instinktą turi ir laukinės, ir naminės katės. Maži kačiukai išlavina šį instinktą stebėdami ir mėgdžiodami savo motinas. Medžioti katėms yra natūralu, jos tai daro net jei yra gerai maitinamos. Medžiojimas ir grobio persekiojimas leidžia katėms fiziškai išsikrauti ir išnaudoti susikaupusią energiją. Naminės katės mėgsta persekioti peles ir kitus graužikus, kai kurios persekios triušius ar paukštelius. Jei katė yra gerai maitinama, ji žais, bet neės savo grobio. Šeimininkai neturėtų bausti savo kačių. Sušvelninti šį instinktą galite, jei gerai šersite augintinę, žaisite su ja žaislais, kad būtų patenkintas jų aktyvumo poreikis ir naktį neišleisite į lauką (daugiausia medžiojama naktį). Todėl katės kartais gali tapti naktiniais gyvūnais, kurie miega dieną, o naktį būna aktyvūs. Tokiu atveju patariama pažaisti su kate 2 valandas prieš einant miegoti ir kasdien būtinai tuo pačiu metu. Tai padės atsatyti katės paros ritmą. Kadangi katės yra iš prigimties medžiotojos, žaidimai turėtų apimti 6 medžioklės elementus: sėlinimą, bėgimą, užpuolimą, sugavimą, nužudymą ir suėdimą. Užkandis įtikins katę, kad žaidimo ratas yra užbaigtas.

Dar vienas būdas suvaldyti medžiojimo instinktą yra užsegti katei antkaklį su varpeliu, kad paukščiai ir kitos galimos aukos išgirstų ją sėlinant. Toks antkaklis turėtų būti elastingas, kad netyčia įstrigusi katė galėtų jį nesunkiai nusiimti.

Kūno kalba

Katės bendrauja pasitelkdamos kūno kalbą. Tam jos naudoja savo pozą, ausis, uodegą, snukutį. Katės uodegos padėtis perteikia labai daug informacijos. Tačiau vien uodega gali klaidinti, nes tikrąją katės nuotaiką atspindės ir jos letenėlės, kailiukas, snukutis, ausys ir netgi akys. Išlenkta nugara reiškia baimę arba agresiją. Lėtai mirksėdamos, prisimerkusios katės parodo savo atsipalaidavimą. Šią būseną lengva atpažinti. Kačių, kaip ir šunų, uodega dažnai labai aiškiai parodo gyvūno nusiteikimą. Trūkčiojimas gali rodyti susierzinimą, o aukštai pakelta uodega – pasitikėjimą. Intensyviai judinama uodega rodo stiprų susierzinimą, o dar blogiau, kai ji blaškosi į šonus. Gulinti ir ištiesusi savo pilvą ir krūtinę katė išreiškia džiaugsmą, pasitikėjimą ir komfortą.

Katės dažnai naudoja kūno kalbą žaisdamos su kitomis katėmis arba su žmonėmis. Kačių kūno kalbos signalai tampa labai ryškūs susitikus dviems patinams. Tuomet jie varžosi dėl patelės arba dėl teritorijos; kūno kalba padeda išvengti fizinio konflikto.

Skleidžiami garsai

 Egzistuoja mažiausiai 19 skirtingų „miau“ garsų, skirtingų aukščiu, tonu, garsu, ritmu, tarimu ir situacijomis, kuriose jie naudojami. Garsas „miau“ visada reiškia, kad katė nori dėmesio. Gerai žinomas murkimas gali reikšti pasitenkinimą, nusiraminimą ar kvietimą pažaisti. Aukšto tono erzinantis verksmas dažnai reiškia prašymą pamaitinti. Garsų įvairovė priklauso nuo to, kaip dažnai katė bendrauja su kitomis katėmis ar žmonėmis. Kuo daugiau katė būna su žmogumi, tuo daugiau bendrauja garsais, nes žmogus juos geriau supranta. Bendraudama su gyvūnais katė dažniau naudoja kūno kalbą.