Mineralinės medžiagos kačių maiste

     Mineralinės medžiagos kačių organizme atlieka labai svarbias ir įvairias funkcijas, taip pat sudaro nedidelę kūno masės dalį. Gyvų organizmų sudėtyje yra 63 proc. vandenilio, 25 proc. deguonies, 9,5 proc. anglies, 1,4 proc. azoto. Iš viso visos mineralinės medžiagos sudaro apie 0,7 proc. kūno masės. Pagrindinę jų dalį sudaro makroelementai: kalcis, fosforas, kalis, natris, magnis ir mikroelementai: geležis, cinkas, varis, manganas, jodas ir selenas.

     Makroelementai kačių organizme atlieka šias funkcijas:

  • Palaiko rūgščių – šarmų pusiausvyrą.
  • Reguliuoja osmosinį slėgį, kuris būtinas vandens balansui palaikyti.
  • Reguliuoja tarpmembraninį potencialą, būtiną normaliam ląstelių funkcionavimui, nervinių

impulsų pralaidumui ir raumeninių skaidulų susitraukimui.

  • Palaiko organizmo struktūrinį vientisumą.

     Kai gyvūno organizmas gauna daugiau mineralinių medžiagų nei reikia, jų pasisavinimas virškinamajame trakte sumažėja ir daugiau jų išskiriama su šlapimu ir išmatomis. Jeigu organizmas  įsisavina didesnius mineralinių medžiagų kiekius, gali būti pastebimi  įvairūs nepageidaujami susirgimai. Neįsisavinti mineraliniai elementai gali susijungti su kitomis mineralinėmis medžiagomis, taip sukeldami atskirų mineralinių elementų trūkumą, gali sutrikdyti tinkamą mineralinių medžiagų balansą. Todėl labai svarbu tinkamai subalansuoti visas mineralines medžiagas kačių maiste bei išlaikyti tinkamiausią santykį tarp mineralinių elementų.

     Netinkamas vieno ar kito mineralinio papildo naudojimas bei jų kiekio nesubalansavimas gali duoti ne naudą, o tik pakenkti organizmui, nes katės organizme  įvyksta mineralinių medžiagų disbalansas.

     Kai kurie mineraliniai elementai, tokie kaip kalcis ir fosforas, yra pagrindinė kaulinio audinio sudedamoji dalis, palaiko jo tvirtumą. Be to jie dalyvauja daugelyje biocheminių reakcijų įvairiuose audiniuose. Dėl to netinkamai subalansuotas šių elementų santykis, gali sukelti kaulinio audinio susirgimus, sutrikdyti biocheminius procesus organizme. Didžiausi kaulinio audinio pakitimai, dėl subalansavimo nukrypimų, pastebimi intensyvaus augimo metu. Kalcio ir fosforo santykis kačių maiste turėtų būti: 1,4 – 1,5 : 1,0. Atskirais atvejais kalcio poreikis gali būti ir didesnis.

     Dažnai būna labai sunku nustatyti vieno ar kito elemento trūkumą, nes klinikiniai požymiai daugeliu atvejų sutampa. Tokiais atvejais, norint nustatyti teisingą diagnozę, būtina ištirti mineralinių medžiagų kiekius racione ir kraujyje.  Nepriklausomai nuo to, ar teisingai diagnozuotas susirgimas, geriausia laikytis atitinkamos dietos, o nesistengti balansuoti maisto vieno ar kito elemento atžvilgiu, nes daugeliu atvejų yra dar smarkiau išderinamas mineralinių medžiagų balansas ir pasunkinama susirgimo forma, prailginamas gydymo laikas.

                                                                                                                   Straipsnis parengtas remiantis A. Januškevičiumi.

Leave a Reply