Katėms patinka maistas, panašus į jų natūralų grobį

Naujausi tyrimų rezultatai rodo, kad, leidus pasirinkti, katės visada rinksis maistą, kuris savo maistine sudėtimi yra labai panašus į jų natūralų grobį, pavyzdžiui, peles, paukščius. Atlikę išsamiausią tokio pobūdžio tyrimą, mokslininkai nustatė, kad sveikos namuose laikomos katės gali reguliuoti suvartojamų baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekį. Tyrimas buvo atliktas „Waltham“ gyvūnų augintinių mitybos tyrimų centre. Remiantis „Waltham“ gyvūnų mitybos mokslo pasiekimais nuolat tobulinami „Whiskas“, „Royal Canin“ ir kitų bendrovės „Mars“ prekių ženklų gaminiai gyvūnams augintiniams. „Šie atradimai yra svarbus žingsnis pirmyn gyvūnų augintinių mitybos srityje – dabar dar daugiau žinome apie kačių mitybos ypatumus“, – sakė tyrimo vadovas dr. Adrianas Heusonas-Hjudžas (Adrian Hewson-Hughes). – „Įdomu tai, jog net ir praėjus tūkstančiams metų nuo katės prijaukinimo, ji vis tiek mieliau renkasi į natūralų grobį panašų maistą.“ Tyrimo rezultatai turės didelę reikšmę tobulinant visavertį kačių ėdalą, siekiant patenkinti specifinius kačių mitybos poreikius. Paprastai rinkoje esančiuose konservuoto ėdalo gaminiuose yra daugiau baltymų ir mažiau angliavandenių – būtent tokios sudėties ėdalui katės teikia pirmenybę. Tuo tarpu sauso ėdalo tekstūrų pasirinkimas yra didesnis, jis tinkamesnis gyvūno burnos higienai. Per dvejus metus trukusius įvairius tyrimus „Waltham“ gyvūnų augintinių mitybos tyrimų centro darbuotojai nustatė, jog katės linkusios rinktis maistą, kurio dienos kalorijų normą sudaro apytiksliai 52 proc. baltymų, 36 proc. – riebalų ir 12 proc. – angliavandenių. „Tai nuostabus atradimas. Nekantraujame daugiau sužinoti, kaip katės geba reguliuoti maistingųjų medžiagų kiekį“, – sakė dr. Adrianas Heusonas-Hjudžas. „Waltham“ ketina tęsti tyrimus šioje srityje ir sutelkti dėmesį į minėtųjų medžiagų suvartojimą kačių nėštumo, kačiukų maitinimo ir augimo etapais. Taip pat planuojama tirti šunis. Tyrimas buvo atliktas bendradarbiaujant su dviem žymiausiais šios srities mokslininkais – Sidnėjaus universiteto (Australija) Biologinių mokslų fakulteto profesoriumi Styvu Simpsonu (Steve Simpson) ir Massey universiteto (Naujoji Zelandija) Gamtos mokslų instituto profesoriumi Deividu Raubenhaimeriu (David Raubenheimer). Tyrimo rezultatai skelbiami žurnale „Journal of Experimental Biology“.

Leave a Reply