Category Archives: Aktualijos

Kačių šukavimas, nagai, maudymas

Katės paprastai pačios prižiūri savo kailį. Jų šiurkštus liežuvis yra kaip mažas šepetėlis, kuris pašalina negyvus plaukus ir paskirsto po kailį riebalus. Tačiau joms vis dėlto reikia pagalbos – kad padėtumėte pašalinti susidariusius kailio gumulėlius, ypač jei katės kailis yra ilgo plauko.

Dauguma šiandieninių kačių veislių gana ženkliai skiriasi nuo savo pirmykščių giminaičių. Pavyzdžiui, skudurinukių veislės kailis šiomis dienomis yra daug tankesnis ir ilgesnis nei anksčiau, todėl be atitinkamos priežiūros jis netrukus taps skausmingų gumulų krūva. Šukavimas ne tik padeda jūsų katei atrodyti gerai – jo metu pašalinami negyvi šeriai, gerinama kailio ir odos sveikata. Be to, tai padeda sustiprinti ryšį tarp jūsų ir jūsų katės. Šukuodami galėsite geriau stebėti bendrą katės sveikatos būklę.

Šukavimas

Tam tikrų veislių kačių poreikiai priklauso nuo kailio tipo. Paprastai kačiukų kailis būna minkštesnis, labiau pūkuotas ir trumpesnis nei suaugusios katės. Ir net jei dar nereikia kačiuko šukuoti, rekomenduojama jį prie to pratinti. Jei išmokysite savo kačiuką jūsų klausyti ir netgi mėgautis procesu, ateityje bus tik lengviau. Beje, katėms paprastai labai patinka būti šukuojamoms. Dauguma kačių net pačios atbėgs pas jus, pamačiusios jūsų rankose šukas ar šepetį – vien dėl dėmesio, kurį jai suteikiate!

Trumpaplaukėms katėms pakanka kartą per savaitę šukomis ar šepečiu šiek tiek pašukuoti kailį. Ilgaplaukėms katėms, tokioms kaip persų veislės, reikės daugiau kasdienės priežiūros. Kokią tinkamą įrangą naudoti – pasikonsultuokite su veisėju ar kailio priežiūros specialistu.

  • -Kai jūsų kačiukas sėdi jums ant kelių, pradėkite švelniai jį šukuoti.
  • -Tyliu ir ramiu balsu pagirkite savo kačiuką už paklusnumą.
  • -Po dviejų minučių, baikite šukavimą ir vėl pradėkite glostyti savo kačiuką. Duokite kačiukui skanėstą kaip papildomą paskatą.
  • -Kartokite tai keletą kartų per dieną, laipsniškai ilgindami šukavimo laiką.
  • -Jei kačiukas pradeda kandžioti šepetį ar jį pulti, nusisukite, bet neleiskite katei nueiti. Katės nemėgsta būti ignoruojamos ir greitai suvokia, kad puldamos šepetį praranda jūsų dėmesį.
  • -Kai jūsų katė pažįsta šukavimo malonumą (maždaug po penkių dienų), pradėkite šukuoti pilvą, uodegą, ausis ir kitas jautrias vietas. Būkite ypač atsargūs ir pradžioje šukuokite labai trumpai. Jei pastebite kokių nors nuobodulio ar susijaudinimo ženklų, vėl pradėkite šukuoti nugarą.
  • -Kol katė yra atsipalaidavusi ir mėgaujasi patiriamu džiaugsmu, lieskite jos pėdas, patikrinkite nagus ir pirštus. Iš pradžių patikrinkite vieną nagą, tada pagirkite katę ir duokite jai už tai atlygio. Kito šukavimo metu bandykite liesti du jos letenų nagelius ir taip toliau, laipsniškai vis ilgiau galėsite liesti katės pėdas.
  • -Patikrinkite savo augintinės ausis ir švelniai pražiodykite nasrus – patikrinsite dantis ir dantenas.
  • -Ilgaplaukes kates, kurioms reikia intensyvesnio šukavimo, geriausia pratinti leistis būti šukuojamoms ant neslidaus stalo paviršiaus. Kai jūsų kačiukas pripras prie režimo, padėkite jį ant stalo, ant kurio šukuosite jį tol, kai užaugs. Greitai jis ims tą vietą sieti su šukavimu.
  • -Visuomet užbaikite šukavimą gausiai glostydami katę.

Nagai

Kačių nagai yra sluoksniuoti. Kai katės lipa į medį ar drasko nagus į savo draskymo vietą, jos atsikrato viršutinio nagų sluoksnio, kad atidengtų naują, aštrų apačioje esantį nagą (dažnai rasite nago atplaišų tose vietose, kuriose jūsų katė labiausiai mėgsta draskyti savo nagus). Aktyvioms ir sveikoms katėms retai reikia kirpti nagus, bet naminių ir vyresnių kačių nagų priežiūra reikalauja daugiau dėmesio.

  • -Kartą per savaitę tikrinkite savo katės nagus.
  • -Jei nagai matosi poilsio metu (paprastai jie turėtų būti visiškai įtraukti), tuomet nagus reikia karpyti. Dažnesnio kirpimo reikalauja užpakalinių letenų nagai, nes katės priekiniai nagai lieka aštrūs nuo laipiojimo medžiais ir draskymo.
  • -Tai gali būti gana varginantis užsiėmimas, todėl, jei esate nepatyrę, galite lengvai sužeisti savo katę įkirpdami į gyvuonį. Paprašykite, kad jūsų veterinaras arba gyvūnų priežiūros specialistas pamokytų jus, kaip taisyklingai kirpti katei nagus.
  • -Kai patikrinsite nagus, taip pat patikrinkite ir letenų pagalvėles, ar jose nėra svetimkūnių ir įdrėskimų. Patikrinkite ir tarpupirščius, ar juose nėra skaudulių. Jei aptiksite ką nors neįprasto, kreipkitės į savo veterinarą.

Bendri savaitiniai patikrinimai

  • -Patikrinkite savo katės ausis. Ar jos švarios ir kvepiančios? Jei ausys nešvarios, blogai kvepia, yra paraudusios ir niežtinčios, skubiai susisiekite su savo veterinaru. Taip pat kreipkitės į veterinarą ir tuo atveju, jei katė krato galvą. Dažna kačių problema yra ausų erkutės.
  • Rankomis apčiupinėkite visą katės kūną. Ar jame nėra įdrėskimų, gumbų ar patinimų? Jei yra, susisiekite su savo veterinaru.
  • Patikrinkite akis ir nosį – ir jei pastebite kokių nors išskyrų, susisiekite su savo veterinaru.
  • Patikrinkite vietą po uodega. Užpakalis turi būti švarus ir atrodyti sveikai. Praneškite savo veterinarui apie bet kokius purvo, kirmėlių ar skausmo ženklus.
  • Braukite ranka per kailį prieš plauką, kad jį išpurentumėte. Patikrinkite plaukų šaknis ir odą. Ar nėra jokių parazitų ženklų ar blusų išmatų (juodi taškeliai)?

Maudymas

Dauguma trumpaplaukių kačių nugyvena savo gyvenimą be maudynių. Tačiau būna atvejų, kuomet panardinimas į vandenį yra tiesiog būtinas – pavyzdžiui, jei katė viduriuoja. Ilgaplaukės ir pasirodymams auginamos katės yra maudomos gana dažnai, tad pratinkite jas prie šilto vandens, kol yra jaunos. Jei norite, galite tai palikti ekspertui ir paprašyti savo veterinaro ar gyvūnų priežiūros specialisto pagalbos.

  • Kruopščiai šukuokite katės kailį, kad jame nebūtų sąvėlų. Šlapias ir susivėlęs kailis yra tikrai blogai.
  • Ant praustuvės dugno patieskite guminį kilimėlį. Galite naudoti ir vonią, tačiau turėtų pakakti ir praustuvės, be to, jums nereikės susilenkti.
  • Pripilkite pusę kriauklės šilto vandens ir prie maišytuvo pritvirtinkite dušo antgalį.
  • Po ranka turėkite švelnaus katėms skirto šampūno ir rankšluostį, kad viską, ko jums reikia, lengvai pasiektumėte.
  • Jei manote, kad patys nesusitvarkysite, pasikvieskite ką nors į pagalbą. Jei elgsitės nervingai, katė jūsų prie savęs neprisileis.
  • Laikykite katę švelniai, bet tvirtai, pastatykite ją į kriauklę ir sušlapinkite visą kailį.
  • Stenkitės, kad vandens nepakliūtų į ausis ir akis.
  • Šampūną naudokite taip, kaip rekomenduojama, ir gerai nuskalaukite.
  • Tada iškelkite maudynių dalyvę iš praustuvės, suvyniokite ją į rankšluostį ir švelniai per jį glostykite, kad dauguma drėgmės susigertų. Džiovinimą pabaikite šiltame kambaryje.
  • Patikrinkite vandenį praustuvėje, ar jame nėra parazitų erkių ir blusų. Jei pastebėjote ką nors panašaus, teks gydyti ne tik jūsų katę, bet ir pasirūpinti namais (pasikonsultuokite su savo veterinaru).
  • Jei kailis labai ilgas, gali tekti naudoti džiovintuvą, tuo pat metu kailį šukuojant. Jūsų katės veisėjas visa tai jau turėtų būti įtraukęs į šukavimo ir šukuosenų darymo instrukciją. Džiovintuvą laikykite saugiu atstumu nuo odos ir nustatykite vėsaus oro srovę, nes galite nudeginti katės odą. Neleiskite katei eiti į lauką tol, kol kailis visiškai neišdžius.

www.purina.lt

Kačių sveikatos problemos – įspėjamieji požymiai

Ne visada iš karto pastebėsite, kada jūsų katė jaučiasi blogai. Katės moka puikiai slėpti ligas ir, kai nelabai gerai jaučiasi, stengiasi nekontaktuoti su žmonėmis. Todėl būtina stebėti bendrą katės būklę ir atkreipti dėmesį į neįprastus signalus. Labai gera mintis yra kas mėnesį namie pildyti sveikatos patikrinimo lapus. Jei pastebite gyvūno elgesio pasikeitimų, neieškokite diagnozės knygose ar interneto svetainėse, nedelsdami susisiekite su veterinaru.

Kas turėtų kelti nerimą:

  • Bendras mieguistumas, nuovargis, prasta išvaizda
    Jei jūsų katė neatrodo sveika ir aktyvi kaip visada, verta atkreipti į tai dėmesį. Katės, kaip ir žmonės, gali nekaip atrodyti ir be aiškios priežasties. Bet jei simptomai nedingsta, verta apsilankyti pas veterinarą.
  • Pasikartojantis vėmimas, springimas ar silpnumas
    Katei kartais pavemti plaukų gumulais ar žole yra gana normalu. Tačiau nuolatinis silpnumas ar springimas ėdant – tai jau negerai. Vėmimas gali būti kasos ar inkstų ligos ženklas.Ypač jei kalba eina apie vyresnes kates.
  • Atsisakymas ėsti daugiau nei 24 valandas
    Jei jūsų katė daug laiko praleidžia kieme, jos ėdimo grafikas gali tapti ir nereguliarus. Tačiau jei katė atsisako ėsti parą ar daugiau, pasikonsultuokite su veterinaru.
  • Viduriavimas
    Jei jūsų katė viduriuoja ilgiau nei 48 valandas, kreipkitės į veterinarą. Jei įmanoma, kartu paimkite ir išmatų pavyzdį.
  • Sunkumas šlapinantis
    Ypač atkreipkite dėmesį į tokius simptomus kaip vidurių užkietėjimas, skausmas šlapinantis ar kraujas šlapime. Kačių apatinių šlapimtakių ligos yra gana dažnos, ypač patinams, tačiau negydoma ši liga gali būti pavojinga augintinio gyvybei.
  • Progresinis svorio netekimas
    Turėtumėte susirūpinti, jei jūsų katė pastebimai liesėja 2 ar 4 savaites arba lėtai netenka svorio per ilgą laiko tarpą.
  • Didelis troškulys arba per dažnas šlapinimasis
    Neįprastas troškulys arba per dažnas šlapinimasis gali būti kačių diabeto ar kitų medicininių problemų ženklas.
  • Peršinti, išdžiuvusi oda
    Odos būklė yra geras bendros sveikatos būklės rodiklis. Oda turi būti lygi ir rausva arba juoda. Jei katę kankina nuolatinis peršėjimas ar kiti dermatito požymiai, tai gali rodyti, kad vyksta alerginė reakcija, ypač dažnai ji būna dėl blusų įkandimų.
  • Raudonos ar patinusios dantenos
    Paraudusios ar patinusios dantenos ir blogas kvapas iš nasrų yra dantenų ligų požymiai. Ligai įsismarkavus, katėms gali pradėti byrėti dantys, jos gali nebesukramtyti ir išspjauti ėdalą. Taigi dėl sunkumų ėdant katės ima netekti svorio.
  • Ašarojančios akys ar varvanti nosis
    Čiaudėjimas, švokštimas, varvanti nosis, ašarojančios akys ar kiti į gripą panašūs simptomai gali būti kvėpavimo takų problemų rodiklis, tokių kaip dūsimas ar oro trūkumas
  • Pasikartojantis vėmimas, springimas ar silpnumas
    Katei kartais pavemti plaukų gumulais ar žole yra gana normalu. Tačiau nuolatinis silpnumas ar springimas ėdant – tai jau negerai. Vėmimas gali būti kasos ar inkstų ligos ženklas.Ypač jei kalba eina apie vyresnes kates.
  • Atsisakymas ėsti daugiau nei 24 valandas
    Jei jūsų katė daug laiko praleidžia kieme, jos ėdimo grafikas gali tapti ir nereguliarus. Tačiau jei katė atsisako ėsti parą ar daugiau, pasikonsultuokite su veterinaru.
  • Viduriavimas
    Jei jūsų katė viduriuoja ilgiau nei 48 valandas, kreipkitės į veterinarą. Jei įmanoma, kartu paimkite ir išmatų pavyzdį.
  • Sunkumas šlapinantis
    Ypač atkreipkite dėmesį į tokius simptomus kaip vidurių užkietėjimas, skausmas šlapinantis ar kraujas šlapime. Kačių apatinių šlapimtakių ligos yra gana dažnos, ypač patinams, tačiau negydoma ši liga gali būti pavojinga augintinio gyvybei.
  • Progresinis svorio netekimas
    Turėtumėte susirūpinti, jei jūsų katė pastebimai liesėja 2 ar 4 savaites arba lėtai netenka svorio per ilgą laiko tarpą.
  • Didelis troškulys arba per dažnas šlapinimasis
    Neįprastas troškulys arba per dažnas šlapinimasis gali būti kačių diabeto ar kitų medicininių problemų ženklas.
  • Peršinti, išdžiuvusi oda
    Odos būklė yra geras bendros sveikatos būklės rodiklis. Oda turi būti lygi ir rausva arba juoda. Jei katę kankina nuolatinis peršėjimas ar kiti dermatito požymiai, tai gali rodyti, kad vyksta alerginė reakcija, ypač dažnai ji būna dėl blusų įkandimų.
  • Raudonos ar patinusios dantenos
    Paraudusios ar patinusios dantenos ir blogas kvapas iš nasrų yra dantenų ligų požymiai. Ligai įsismarkavus, katėms gali pradėti byrėti dantys, jos gali nebesukramtyti ir išspjauti ėdalą. Taigi dėl sunkumų ėdant katės ima netekti svorio.
  • Ašarojančios akys ar varvanti nosis
    Čiaudėjimas, švokštimas, varvanti nosis, ašarojančios akys ar kiti į gripą panašūs simptomai gali būti kvėpavimo takų problemų rodiklis, tokių kaip dūsimas ar oro trūkumas

www.purina.lt

Kačių ligos ir skiepai

Kates, kaip ir šunis, skiepyti būtina, nes jos taip pat serga infekcinėmis ligomis. Infekcines ligas sukelia virusai, o virusą į namus gali  parnešti kitos katės, kiti gyvūnai arba pats šeimininkas.

Skiepyti būtina tiek namuose laikomas, tiek į lauką išleidžiamas kates. Pirmuosius skiepus galima suleisti jau 3 mėnesių kačiukui (esant didelei užsikrėtimo rizikai, galima vakcinuoti 2 mėn. kačiukus).

Skiepijamas katinėlis turi būti sveikas ir žvalus, o prieš skiepus būtinai reikia sušerti tabletę nuo kirmėlių (kokią ir kiek duoti, patars veterinaras).

Pirmasis skiepas – nuo panleukopenijos, kalicivirozės  ir infekcinio rinotracheito. Jis kartojamas po mėnesio. Tada kačiukas paskiepijamas ir nuo pasiutligės. Skiepai kartojami kasmet. Taip pat katės gali būti papildomai vakcinuojamos nuo leukozės, infekcinio peritonito (FIP).

Leukozė

Tai virusinė liga, kurią sukelia kačių leukemijos virusas (Fe LV). Užsienio literatūroje teigiama, kad kas šešta katė nugaišta dėl leukozės. Liga paplitusi, ja serga bet kokio amžiaus katės. Inkubacinis periodas gali tęstis metus ir daugiau. Virusą platina ne vien sergančios, bet ir sveikai atrodančios, tačiau virusą nešiojančios katės.

Ligos simptomai: apatija, mažėjantis apetitas ir svoris, karščiavimas, skaidrios gleivės, dantenų uždegimas, net piktybiniai augliai krūtinės ar pilvo ertmėje.
Išsekus organizmui nusilpsta imunitetas, išsivysto antrinės infekcinės ligos (rinotracheitas, FIP arba FIV).

Jeigu katė viduriuoja arba kenčia nuo vidurių užkietėjimo, dantenų uždegimo, sulysta, praranda vaisingumą, patikrinkite, ar ji nenešioja leukozės viruso.

Panleukopenija

Tai virusinė liga, kuria serga ir namie laikomos, ir laisvai gyvenančios katės (dažniau jaunos). Sukėlėją platina infekuotos katės per savo išmatas. Apetito stoka bei apatija – pirmieji panleukopenijos požymiai.

Pakilus temperatūrai, būklė komplikuojasi. Katė vemia, viduriuoja, išmatos vandeniningos, dvokiančios, su kraujo priemaišomis. Netenka daug skysčių, nusilpsta, nesugeba lakti. Nepaisant intensyvios terapijos, išgelbėti gyvūną ne visada pavyksta. Jei katė laukia kačiukų ir yra nepaskiepyta nuo panleukopenijos, dažniausiai užsikrečia ir mažyliai, jie gimsta silpni, pažeistomis smegenimis (ataksijos sindromas).

Infekcinis rinotracheitas

Ši infekcinė liga pažeidžia viršutinius kvėpavimo takus, ima ašaroti akys, sunku kvėpuoti per nosį. Laiku nepradėjus gydyti, gyvūnas gali žūti.

Ligą sukelia calici ir herpes virusai. Infekuotos, bet neatrodančios sergančios katės platina virusus ir užkrečia jaunas, neskiepytas kates (jaunos ir laisvai gyvenančios katės ypač jautrios šiai ligai).

Ligos pradžios simptomai: ašaroja akys, iš nosies teka skaidrios vandeniningos išskyros, kamuoja čiaudulys ir aukšta temperatūra, praranda apetitą. Vėliau ima tekėti iš šnervių ir akių pūlingos išskyros, atsiveria kraujuojančios opos ant liežuvio, dantenų, ryklės. Katė nebegali ėsti, silpsta ir, jei negydoma, nugaišta.

Infekcinis kačių peritonitas (FIP)

Infekcinio kačių peritonito (pilvaplėvės uždegimas) sukėlėjas yra virusas. Iš pradžių pakyla temperatūra, dingsta apetitas, pasunkėja kvėpavimas. Šiems simptomams praėjus, prasideda antroji ligos stadija. Jos metu vystosi drėgnoji ir sausoji ligos formos.

Jei drėgnoji ligos forma, skystis kaupiasi pilve (ascitas), katės liesėja, bet jų pilvai būna dideli, kupini skysčių. Šis skystis gali kauptis ir krūtinės ląstoje.

Sausosios ligos atveju prasideda vidaus organų uždegimai (kepenų, inkstų, blužnies), gyvūnas karščiuoja, sunkiai kvėpuoja. Diagnozuoti šią ligą sunkiau, tai atliekama tik specialiais testais.

FIP yra nepagydoma liga, vakcina prieš ją pradėta vartoti neseniai, tačiau Lietuvoje jos dar nėra.

Pasiutligė

Šia liga katės serga 2-3 kartus dažniau negu šunys. Užsikrečiama nuo laukinių žvėrių (lapių, usūrinių šunų, žiurkių).

Tai viena iš pavojingiausių ligų žmonėms ir gyvūnams. Pasiutligės virusas pažeidžia smegenis bei nervus, keičiasi gyvūno elgsena, atsiranda agresija, judamojo aparato sutrikimai. Vienintelis apsisaugojimas – profilaktiniai skiepai.

Paskiepiję augintinį, apsaugosite save. Pasiutligė nepagydoma, todėl užsikrėtusį gyvūną tenka užmigdyti.

Kačių  imunodeficito virusas (FIV)

FIV virusas slopina imuninę sistemą, jis perduodamas įkandimo metu (dažniausiai serga laisvai gyvenančios katės). Simptomai panašūs į leukozės. Tik specialiais testais galima atskirti šias ligas. Nepagydoma. Vakcina prieš FIV dar neišrasta.

Konsultavo veterinarijos gydytoja Laura Udraitė

www.mice.lt

Kačių maistas – kaip išsirinkti?

1. Kačių maistas yra vienas tų dalykų, kuris reikalauja didesnių išlaidų auginant katę, po veterinaro paslaugų. Tinkama mityba gali padėti išvengti veterinaro paslaugų dėl rimtų sveikatos sutrikimų. Svarbiausia, jog maiste būtų mėsos baltymų, t.y. žuvies, naminių paukščių mėsos šaltinio. E ir C vitaminų, mineralų, fermentų, riebalų rūgščių. Ir žinoma, reikia nepamiršti vandens.

2. Kačių maistas privalo turėti gana aukštą kiekį baltymų. Baltymai yra būtini visais augimo ir vystymosi aspektais ir labai svarbūs imuninei sistemai palaikyti. Geriausia, jei sudedamose dalyse būtų ėriena, vištiena ar jautiena. Stenkitės išvengti šalutinių priemaišų. Būkite tikri, kad baltymų santykis yra tinkamas jūsų katės veislei ir amžiui.

3. Žiūrėkite, kad kačių maistas turėtų kuo mažiau šalutinių produktų, dažiklių ir užpildų. Cheminių konservantų, įskaitant BHA, BHT, etoksikviną, kukurūzų miltų, kurie būtų naudojami kaip užpilas. Šie nėra naudingi jūsų katei. Prasta maisto kokybė dažnai lemia ne tik virškinimo trakto simptomus, tačiau ir apsinuodijimo maisto priežastis.

4. Daugelis mitybos specialistų sutinka, jog katės turi gauti tiek sauso tiek drėgno kačių maisto. Nors maitinti sausu maistu yra labai patogu, tačiau kačių organizmas reikalauja ir konservų. Ne visos katės reguliariai ir tam tikrą kiekį vartoja vandenį, o konservuose jo yra. Be to, katėms atsibosta valgyti vis tą patį maistą, tad konservai ir sausas maistas, puikus duetas. Nebūtina konservais šerti kiekvieną dieną, tačiau patartina palepinti savo katę ir paįvairinti jos maisto racioną.

5. Maitinimas sausu maistu yra labai patogu. Jis turi visus reikalingus vitaminus ir mineralus. Be to, sutaupote laiko, kadangi nereikia ruošti maisto specialiai katei. Tačiau toks kačių maistas turi būti aukštos kokybės. Renkantis maistą būtina atkreipti dėmesį į katės amžių, gyvenimo būdą bei fizinę būklę.

6. Maisto sudėtyje, pirmoje vietoje, ieškokite baltymų. Taip pat turi būti parašyta ,,vištiena, aviena, jautiena, žuvis”, o ne mėsa. Galiojimo laiką rinkitės pagal šviežumą. Maisto sudėtis turi atitikti arba šiek tiek viršyti maistingųjų medžiagų kiekį nustatytą AAFCO.


GREITI PATARIMAI KAIP PASIRINKTI KAČIŲ MAISTĄ

-Kiekviena katė, lygiai taip pat, kaip ir žmogus, nori sveiko ir pilnaverčio maisto. Tad jei norite tai suteikti savo augintiniui, turite jam suteikti visas svarbiausias maistines medžiagas.

-Kuo mažiau katės maiste šalutinių produktų, priemaišų, dažiklių ir užpilų, tuo jūsų katė bus sveikesnė.

-Katę patartina maitinti ne tik sausu maistu, tačiau ir drėgnais konservais. Nebūtina tai daryti kas dieną, tačiau paįvairinti mitybos racioną yra privalumas.

-Jei ruošiatės katę maitinti sausu maistu,rinkitės tik aukštos kokybės maistą, atsižvelgdami į sudedamasias dalis, savo katės poreikius ir sveikatą.

www.pet24.lt

Priežiūra po kastracijos arba sterilizacijos

Katė per savo gyvenimą gali atsivesti apie 100 kačiukų. Jei pridėtume jos kačiukų palikuonis, šis skaičius išaugtų dešimteriopai.

Katės labai vislios, todėl, norėdami joms garantuoti visavertį gyvenimą (pastogę, maistą, veterinarinę priežiūrą), turime riboti vislumą jų pačių labui. Kitaip sakant, sterilizuoti ir kastruoti. Deja, kai reikia pasiryžti šiai procedūrai, kačių augintojus apninka abejonės.

Gana dažnai jie mano, kad po kastracijos arba sterilizacijos katė nutuks, pasidarys apatiška ir praras savo katinišką žavesį. Ar pagrįsti šie būgštavimai?

• Po operacijos katės/katino organizme pakinta hormonų pusiausvyra (po mėnesio ji vėl stabilizuojasi), todėl apetitas gali padidėti. Gailėdamiesi nuolat kąsnelio prašinėjančios augintinės, šeimininkai kartais persistengia ir duoda per daug ėdalo. Šiuo atveju reikia griežtai laikytis šėrimo normų.
Be to, reikia šerti specialiu ėdalu, skirtu kastruotoms arba sterilizuotoms katėms. Kastruotas gyvūnas nebekovoja dėl patelių ir teritorijos (katytės irgi nebeieško partnerių), gyvūnų nebekankina „seksualinės audros“, vadinasi, jie išeikvoja mažiau energijos. Jei išeikvoja mažiau energijos, tikrai nereikia tiek daug ėdesio.

• Po operacijos riebaliukų ant augintinio pilvo iš tikrųjų gali padaugėti. Taip atsitinka todėl, kad sulėtėja medžiagų apykaita. Ir ne vien ant pilvo, kai kuriose kūno vietose kaupiasi šiek tiek daugiau riebalų nei įprasta. Todėl vien ėdalą riboti nepakaks, reikia su kate žaisti daugiau judrių žaidimų, skatinti norą pajudėti, „sudeginti“ kalorijų perteklių.

• Sterilizuotos katės gali įprasti rečiau šlapintis, todėl kai kurioms šlapimtakiuose gali atsirasti akmenų. Jeigu katė šeriama ėdalu, kuriame palaikomas tinkamas šlapimo pH, akmenų neturėtų atsirasti. Šlapimo pH turėtų būti maždaug 7,0. Kad reguliariai šlapintųsi, katė turi lakti pakankamai vandens – kuo daugiau vandens ir mažiau mineralinių medžiagų šlapime, tuo greičiau ištirps akmenys, iš organizmo pasišalins smėlis.

• Veterinarijos mokslo tyrimai rodo, kad sterilizuoti gyvūnai gyvena ilgiau už nesterilizuotus, jie rečiau serga kai kuriomis ligomis. Tačiau šeimininkai būtinai turėtų: laikytis gyvūno šėrimo normų, skatinti judrumą, šerti sveikatą puoselėjančiu ėdalu ir profilaktiškai lankytis su augintiniu veterinarijos gydykloje.

www.mice.lt

Kačių nutukimas

Pirmasis augintinio nutukimo požymis– kūno suapvalėjimas ir minkštos odos raukšlės nugaros srityje. Sutrinka virškinimas, gyvūnas kenčia tai nuo viduriavimo, tai nuo vidurių užkietėjimo.

Nutukimas pasiekia kritinę ribą, kada gyvūno svoris viršija normą daugiau kaip 20 procentų. Krypuojanti eisena, nukaręs pilvas, riebalinės pagalvėlės šlaunų srityje – visa tai nutukimo požymiai. Taip nutinka, kai per dieną suvartotas kalorijų kiekis viršija energijos sąnaudas ir kaupiasi organizme kaip riebalai. Viršsvorį turintys gyvūnai dažniau patiria traumas, atsiranda ortopedinių problemų, pavojus susirgti širdies ligomis, diabetu, gauti šilumos smūgį, jie sunkiau anestezuojami.

Viršsvorį įtakoja šie faktoriai: įgimtas polinkis, hormoninis disbalansas, vyresnis amžius, kastracija, fizinio krūvio stoka ir, žinoma, persiėdimas.

Ką daryti?

Vieniems gyvūnams pakanka padidinti fizinį krūvį, kitiems – būtina dieta. Dietos pagalba sumažėja kalorijų suvartojimas, organizmas kalorijų trūkumą kompensuoja lėtindamas medžiagų apykaitą ir taip „konservuoja“ energijos atsargas. Fizinis krūvis greitina medžiagų apykaitą, svoris mažėja.

Dietinio ir specialaus liekninančio ėdalo sudėtyje yra daug ląstelienos ir mažai riebalų. Mažas riebalų kiekis įtakoja maža raciono kaloringumą, o ląsteliena – sotumo jausmą. Nerekomenduojama mažinti porcijų, jei šeriate mažai kaloringu ėdalu – gyvūnas jausis alkanas ir nuolat prašys ėdalo.

Taikant šias priemones gyvūno svoris gali sumažėti iki 30-40%. Svarbu rūpestingai stebėti gyvūno būklę. Jokiu būdu nesistenkite sumažinti jau nutukusio gyvūno svorį marindami jį badu.

Specialistai rekomenduoja tokią lieknėjimo programą:

  1. 1.ištirti gyvūną pas veterinarą;
  2. 2.pasverti gyvūną, nustatyti jo normalų svorį – šių svorių skirtumas lygus viršsvoriui, kurio reikia atsikratyti;
  3. 3.pasirinkti kasdieninę dietą, padalinti dienos ėdalo normą į tris dalis (šerti tris kartus per dieną;
  4. 4.tarp šėrimų neduokite gyvūnui jokio ėdalo, nukreipkite jo dėmesį duodami jam įvairius graužiamus daiktus;
  5. 5.labai svarbu priversti gyvūną judėti.

 

Deja, nėra išmatuota kokia veikla sudegina kiek kalorijų. Veterinarijos gydytojai teigia, kad šuniui bėgioti ir žaisti reikia ne mažiau kaip 2 val. per dieną, katei – 1 val. Būtina priversti judėti kastruotus gyvūnus, nes po operacijos sulėtėja jų normali medžiagų apykaita. Mankštinkitės, greitinkite medžiagų apykaitą ir gyvūno organizmas pradės normaliai funkcionuoti. Kartą per savaitę pasverkite augintinį ir užsirašykite svorį.
Kai svoris normalizuojasi, šerkite gyvūną tokiu ėdalo kiekiu, kuris būtinas išlaikyti normalų kūno svorį. Ir toliau reguliariai pasverkite gyvūną, pastebėję kūno masės padidėjimą – mažinkite racioną.
Pažįstamas vaizdelis: liūdnas šuns žvilgsnis ar katės miaukimas: „pašerk mane“. Nesvarbu, kad jie ką tik suėdė savo ėdalo porciją. Maisto prašinėjimą virtuvėje dažnai sukelia ne alkis o tai, kad gyvūnui nėra kuo užsiimti arba jis liūdėjo, kol šeimininkas buvo darbe.  Taigi, prieš „pagailėdami“ savo augintinio ir duodami jam „dar truputėlį“ ėdalo, pagalvokite apie tokio savo „gailestingumo“ pasekmes.
(Parengta pagal užsienio spaudą)