Category Archives: Aktualijos

Kačiukų šėrimas nutraukus žindymą

Po atskyrimo kačiukai turi būti šeriami specialiu maistu, skirtu augantiems ir pieno duodantiems gyvūnams. Vartojant blogos kokybės kačių maistą, sulėtėja virškinamojo trakto peristaltika, kačiukai negauna pakankamo kiekio maisto medžiagų. Kačiukai bus blogos išvaizdos, lėtai augs, sumažės jų pasipriešinimas infekciniams susirgimams ir dažnai pasireikš virškinamojo trakto sutrikimai. Vartojant geros kokybės kačių maistą, visų šių susirgimų galima išvengti.

Spartaus augimo metu kačiukams nerekomenduojama normuoti maisto kiekio. Mėsos, stalo atliekų vartoti su sausuoju maistu kaip papildus nerekomenduojama, nes jos gali išbalansuoti maisto medžiagas racione.

Šeriant pilnaverčiu pramoniniu maistu, nėra būtinybės vartoti baltyminius, mineralinius ir vitamininius papildus. Maisto medžiagų apykaitos sutrikimai pastebimi tada, kai gyvūnai šeriami pigiu ir nesubalansuotu maistu. Augimo periodu racionas dažnai papildomas kalciu, fosforu, vitaminu A ir vitaminu D. Šių papildų nerekomenduojama vartoti su nekaloringu maistu. Jeigu kačiukai blogai įsisavina pagrindines maisto medžiagas, atskirų papildų perteklius jiems gali būti ypač žalingas.

Labai akivaizdi ir paplitusi klaida, kai maitinama vienu produktu: mėsa, žuvimi, kepenimis, inkstais ir t. t. Katės ir kačiukai, tokiu atveju, pripranta prie vieno produkto ir atsisako kito maisto. Nors kai kurie produktai laikomi gerais baltymų šaltiniais, bet kai jų yra per daug, gali sutrikti maisto medžiagų apykaita jūsų gyvūno organizme. Todėl minėti produktai racione turėtų sudaryti tik apie 10 proc.

Šeriant kačiukus ir suaugusias kates neišvengiama labai daug klaidų. Mėsa, inkstai ir kepenys turi mažai kalcio ir gali sutrikdyti skeleto formavimąsi. Daugumos gėlavandenių žuvų vidaus organuose randama daug fermento tiaminazės, kuri skaido tiaminą. Sumažėjus vitamino B1 kiekiui kačių organizme, pasireiškia nekrotiniai pakitimai galvos smegenyse, traukuliai ir paralyžius. Žuvų vidaus organus apdorojus termiškai, tiaminazė suardoma. Kai kurių žuvų taukai savo sudėtyje turi didelius kiekius nesočiųjų riebalų rūgščių ir mažesnį antioksidanto – vitamino E kiekį.

Kačiukai ir suaugusios katės labai dažnai maitinamos pienu. Kartais, esant nepakankamam fermento – laktazės kiekiui plonosiose žarnose, pienas gali sukelti diarėją, tuomet reikia sumažinti pieno kiekį racione.

Kačių, o ypač mažų kačiukų negalima šerti paukščių ir žuvų kaulais, nes jais gali susižeisti burnos ertmę ir virškinamąjį traktą. Stambūs kaulai gali pažeisti jūsų gyvūno dantis.

Dažnai klystama, kai katės ir kačiukai maitinami šunims skirtu maistu. Nereikia pamiršti, kad kačių maiste turi būti daugiau riebalų ir baltymų.

 

                                                                                                                   Straipsnis parengtas remiantis A. Januškevičiumi.

Maitinančių kačių ir kačiukų šėrimas

Maitinimo metu jūsų katė turi suėsti kiek galima daugiau geros kokybės kačių maisto, skirto specialiai pieno duodančioms katėms ir kačiukams. Tik tuomet ji bus galės pagaminti pakankamai pieno ir jaunikliai augs sparčiau. Tyrimais nustatyta, kad sausojo maisto sudėtyje esant 21 proc. riebalų, 10 proc. padidėjo gimusių kačiukų kūno masė, 40 proc. sumažėjo mirtingumas po gimimo ir žymiai padidėjo augimo sparta.

Kačiukų, šertų maistu su didesniu riebalų kiekiu, oda ir jos dariniai, kaulinis ir raumeninis audinys buvo geriau išsivystęs. Pastebėta, kad nesubalansavus maitinimo nėštumo metu, susilpnėja katės imunitetas, sutrinka ir kačiukų imuninė sistema. Maitinimo metu katėms energijos poreikis padidėja 2-3 kartus. Maisto medžiagų trūkumas sumažina pieno gamybą, tai gali tapti naujagimių kačiukų mirties priežastimi. Negaudami pakankamo kiekio pieno, kačiukai tampa neramūs, pradeda lėčiau augti. Taip pat pradeda kniaukti, o tai reiškia, kad jie yra alkani arba jiems šalta. Jeigu katė negali visiškai pamaitinti kačiukų savo pienu, būtina juos maitinti papildomai specialiais mišiniais.

Kačiukai prie kietojo maisto pradedami pratinti nuo trijų mėnesių amžiaus. Pradžioje sausasis maistas sudrėkinamas pienu iki košės konsistencijos. Koše patepamos kačiukų lupos, tik reikia atkreipti dėmesį į tai, kad jos nepatektų į nosies ertmes. Laižydamasis kačiukas palaipsniui pripranta prie pašaro. Po to, kai kačiukai pradeda  ėsti pašarą košės pavidalu, jos ruošimui mažinamas pieno kiekis ir kačiukai palaipsniui pradeda ėsti sausąjį pašarą. Maitinančioms katėms ir kačiukams rekomenduojama duoti tiek kačių maisto, kiek jie nori.

Katė savo kačiukus maitina iki 6-10 savaičių amžiaus. Rekomenduojama kačiukų nuo katės neatskirti anksčiau nei šešių mėnesių amžiuje. Dar geriau, kada kačiukai nuo motinos atskiriami 8-10 savaičių amžiaus(8-10- ą maitinimo savaitę pieno gamyba sumažėja). Kačiukai, atskirti nuo motinos dviejų savaičių amžiaus, tampa agresyvūs, atsargūs, baikštūs ir sunkiau pripranta prie žmogaus. Prieš atskiriant kačiukus, norint sumažinti pieno liaukos veiklą, katei ribojama maisto norma. Paskutinę dieną katė atskiriama nuo kačiukų visai dienai ir nešeriama, o nakčiai paliekama su kačiukais, bet vėl nešeriama. Kitą dieną kačiukai atskiriami nuo katės ir palaipsniui katei mažinama pašaro norma iki naudojamos ramybės metu.

 

                                                                                      Straipsnis parengtas remiantis A. Januškevičiumi.

Gimusių kačiukų priežiūra

Gimęs kačiukas turi gauti reikiamą kiekį krekenų, kurios jį apsaugotų nuo infekcinių ligų ir susidarytų imunitetas. Krekenų gavimas laiku yra privalomas tam, kad vyktų normali kraujo apytaka ir būtų tinkamas elektrolitų balansas. Patariama iškart po gimimo kačiukus padėti prie katės spenelių.

Infekcinių susirgimų profilaktikai labai svarbu nuolat išvalyti ir vėdinti patalpas, kuriose būna katė su savo jaunikliais. Pradėti bendrauti su kitais gyvūnais kačiukai gali tik praėjus savaitei po pirmosios vakcinacijos. Po keleto dienų kačiukus jau galima imti ant rankų, tai ypač teigiamai veikia jų fiziologinį ir psichologinį išsivystymą. Besimaitinančių ar miegančių kačiukų trikdyti negalima.

Kačiukams akys atsiveria 10-16 gyvenimo dieną, klausos organai pradeda funkcionuoti po 15-17 dienų. Pirmąsias dvi savaites kūno temperatūra dažniausiai siekia 350 C. Drebėjimo refleksas pirmąsias šešias dienas nepasireiškia, todėl patalpoje turi būti palaikoma normali temperatūra. Pirmosiomis savaitėmis po gimimo kačiukai su kate turi būti laikomi patalpoje, kurios temperatūra 210 C. Nuo šeštos dienos kačiukai pradeda drebėti ir patys gali reguliuoti šilumos kiekius normaliai kūno temperatūrai palaikyti. Kačiukų  kūno temperatūra nuo dviejų iki keturių savaičių amžiaus padidėja iki 36-370C. Po ketvirtos savaitės kačiukų  kūno temperatūra pasiekia suaugusios katės kūno temperatūrą. 2-3 savaičių kačiukai pradeda šliaužioti, taip stimuliuodami medžiagų apykaitą.

Kačiukai naujagimiai turi nedideles poodinių riebalų atsargas. Energijos sąnaudoms jie daugiausiai vartoja glikogeną, kuris labai greitai išnaudojamas ir pirmosiomis gyvenimo dienomis neatsistato. Blogai šeriant kačiukus, gali pasireikšti dehidratacija, atšalimas ir silpnumas. Kačiukai turi būti sveriami kasdien, kad galėtumėte sekti jų augimo spartą, kad numatytumėte papildomą jų šėrimą. Gimusių kačiukų svoris – 90-110 g. Iki 5-6 mėnesių amžiaus kas savaitę jie normaliai turi priaugti po 50-100 g. Augimo sparta augant mažėja. Suaugusios katės kūno masę, priklausomai nuo veislės, pasiekia 10-14 mėnesių amžiuje.

Tarp kačiukų pastebimi individualūs skirtumai: kuo stambesni tėvai, tuo spartesnė kačiukų augimo sparta. Katinėliai auga sparčiau ir sveria daugiau, negu katytės.

 

        Straipsnis parengtas remiantis A. Januškevičiumi.

 

Kačių maitinimas nėštumo laikotarpiu

Jūsų katė paruošta nėštumui turi būti iš anksto, profilaktiškai ją vakcinuojant nuo infekcinių ligų. Taip pat, privaloma atlikti profilaktikos priemones prieš endo/ektoparazitus.

Kergimo laikotarpiu katės įmitimas turi atitikti suaugusios katės kūno masę. Šiuo periodu jos turi būti šeriamos pilnaverčiu kačių maistu. Pirmąją rują rekomenduojama praleisti, nes ankstyvas nėštumas jūsų gyvūnui gali turėti neigiamą įtaką tolimesniam kačiukų augimui ir vystymuisi. Kačių  nėštumas trunka 63-65 dienas, o kai kurioms iš jų šis laikotarpis gali svyruoti tarp 58-70 dienų. Vaisius gimdoje gali būti apčiuopiamas jau po 3-4 nėštumo savaičių.

Kates, jų nėštumo periodu, galima maitinti kačių maistu, skirtu augantiems ir pieno duodantiems gyvūnams. Jie itin tinka paskutinių 3-4 savaičių laikotarpiu. Nėštumo metu katėms padidėja maisto medžiagų poreikiai, todėl reikia padidinti juos iki 25 proc. Pirmalaikis katės kūno masės padidėjimas siejamas su papildomu riebalų kaupimu. Kačių kūno masė po gimdymo ne taip greitai pasiekia buvusį lygį, kuris buvo prieš nėštumą. Riebalų atsargos katėms reikalingos būsimam maitinimui, nes be riebalų atsargų ir jeigu dar vartojamas nepilnavertis kačių maistas, jūsų gyvūnas nepagamins reikiamo kiekio pieno savo jaunikliams.

Dažniausiai katės tampa ypač nervingos paskutinę neštumo savaitę, todėl geriausia jas patalpinti į specialią dėžutę, kad katė ten apsiprastų ir kurioje ji bus su savo jaunikliais po gimdymo.

Kačių gimdymas labai retai praeina su komplikacijomis. Tarp sąrėmių katės gali atsistoti, išeiti iš savo narvelio ir gerti vandenį. Jeigu sąrėmiai vyksta dvi valandas be jokių rezultatų, būtina veterinarijos gydytojo pagalba. Gimdymas, jeigu vadoje būna keturi kačiukai, vidutiniškai užtrunka 2-3 valandas. Išėjus vaisiui, katė prakanda plėvelę, ją suėda, kruopščiai aplaižo kačiukus, išvalo iš nosytės gleives. Pašalinė pagalba, jei ji nereikalinga, gali sutrikdyti visą gimdymo procesą. Kai kurios katės gali suėsti ir kačiukus, kada patalpoje yra daug žmonių arba kačiukus ima į rankas ir juos apžiūrinėja.

Žmogus, kuris seka gimdymo eigą, turi atkreipti dėmesį į tai, kad atsiskirtų vaisiaus plėvė po kiekvieno kačiuko gimimo. Jeigu vaisius užsilaiko, reikėtų imtis priemonių, nes tai gali sukelti infekciją ir toksikozę, o kai kuriais atvejais gali žūti ir jūsų katė.

Maisto medžiagų kiekio svarba kačių maiste

Maisto medžiagų trūkumas ir perteklius kačių maiste turi neigiamą poveikį jūsų gyvūno organizmui. Ypač greitai pastebimas baltymų, kalcio ir fosforo trūkumas, be to, pastebimi labai akivaizdūs dėl šių medžiagų trūkumo atsiradę susirgimai:

1. Baltymų trūkumas sumažina gyvūno augimo spartą ir bendrą išsivystymą, pablogina reprodukcines savybes ir fizinę  būklę, susilpnina imuninę sistemą.

 2. Kalcio ir fosforo trūkumas skatina  įvairius kaulinio audinio susirgimus, ypač jaunikliams.

Todėl būtent baltymais, kalciu ir fosforu dažniausiai papildomi kačių racionai. Nors dažnai pasitaiko, kai šių medžiagų perteklius skatina  įvairių susirgimų pasireiškimą. Jeigu kačių maitinimui naudojami aukštos kokybės maistas, tai medžiagų trūkumas pastebimas labai retai. Daugelyje pramoniniu būdu gaminamų pašarų pastebimas kai kurių maisto medžiagų perteklius.

Būtina įsidėmėti, kad:

 1. Maisto medžiagų perteklius žalingas, kaip ir jų trūkumas.

 2. Reikalavimai pramoniniams pašarams dažniausiai atspindi maisto medžiagų kiekius minimaliam gyvūno organizmo poreikiui patenkinti.

 3. Dauguma gamintojų garantuoja, kad jų maistas, nepriklausomai nuo tikslo, kam jie skiriami, savo sudėtyje turi tokius kiekius medžiagų, kurie yra net didesni už rekomenduojamus.

Daugelis gamintojų gamina kačių maistą su didesniu atskirų medžiagų kiekiu juose ir tai grindžia tuo, kad:

a) nuoroda etiketėje apie atskirų maisto medžiagų kiekius, kurie yra didesni už rekomenduojamus, pirkėjams yra priimtinesnė ir laikoma kokybės garantija.

b) tai daroma ir kaip profilaktinė priemonė, kad nepriklausomai nuo fiziologinės būklės ir aktyvumo, katei tikrai netruks pagrindinių maisto medžiagų.

c) kai kurios kompanijos, gamindamos kačių maistą, padidina medžiagų kiekius, kad kompensuotų jų trūkumą, kuris gali pasireikšti dėl komponentų kokybinių rodiklių.

d) dauguma pigių produktų, kurie vartojami kačių maisto gamybai, savo sudėtyje turi medžiagų perteklių. Mėsos-kaulų miltai, paukštienos subproduktų miltai ir žuvų miltai savo sudėtyje turi pelenų perteklių, t.y. kalcio, fosforo ir magnio perteklių. Žema kaina tampa pagrindiniu motyvu plačiam naudojimui.

e) dauguma kačių augintojų mano, kad kuo daugiau, tuo geriau. Todėl jie perka kačių maistą su didesniu kai kurių medžiagų kiekiu. Dėl to galima kaltinti ir gamintojus, kurie gamina tokį kačių maistą. Tad ir augintojai, ir gamintojai daro vieną ir tą pačią klaidą, nes ilgą laiką vartojant nekokybišką pramoniną maistą, skatina įvairių ligų išsivystymą.

Profilaktikai ir norint išvengti gyvūno susirgimų, reikia vartoti maistą, kuris priklauso nuo tam tikrų subrendimo ypatumų ir sveikatos būklės:

  1. 1. Kačių maistą su mažesniu natrio kiekiu reikia vartoti esant  įvairiems širdies ir inkstų susirgimams.
  2. 2. Mažesnis baltymų, fosforo ir natrio kiekis rekomenduojamas esant inkstų ir kepenų susirgimams.
  3. 3. Būtina vartoti aukštos energinės vertės kačių maistą sergant įvairiomis inkstų, kasos ligomis, esant diarėjai.
  4.  4. Katėms sergant akmenlige, rekomenduojama duoti maisto, kuris skatina rūgštinės šlapimo terpės susidarymą, taip pat maisto su sumažintu baltymų, kalcio, fosforo ir magnio kiekiu.
  5.  5. Katėms racionuose ribojamas kalcio, oksalatų ir natrio kiekis, jeigu joms diagnozuota kalcio-oksalatiniai šlapimo takų akmenys.
  6.  6. Su didesniu ląstelienos kiekiu vartojamas kačių maistas sergant cukriniu diabetu, kolitu ir vidurių užkietėjimu.
  7. 7. Didesnio ląstelienos kiekio racionai ir sumažintas energijos lygis racione rekomenduojamas nutukusiam gyvūnui šerti.
  8.  8. Gyvūnui, turinčiam alergiją maistui, rekomenduojamos specialios dietos arba maistas.

Dažnai kačių šeimininkai drauge su pramoniniu kačių maistu vartoja ir  įvairius papildus, kurių sudėtyje būna baltymų, kalcio, fosforo bei kitų mineralinių medžiagų ir įvairių vitaminų. Dažnai šie papildai vartojami neteisingai ir gali iškreipti teisingą maisto medžiagų santykį racione. Negalima vartoti papildų, kai maitinama aukštos energinės vertės ir visiškai subalansuotu maistu. Žemos kokybės kačių maisto, dažniausiai, neįmanoma pagerinti mineraliniais arba vitamininiais papildais, nes jame pastebimas atskirų maisto medžiagų trūkumas, o dėl to gali susidaryti mineralinių medžiagų perteklius ir pašarai išliks žemos energinės vertės.

Taigi, kiekvienu auginimo periodu būtina savo gyvūną maitinti tik pilnaverčiu kačių maistu, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius. Tai nulems jūsų augintinio sveikatą ir gyvenimo trukmę.

                                                                                                                  Straipsnis parengtas remiantis A. Januškevičiumi

Kačių maitinimo ypatumai

Kačių maitinimo būdai:

 1.      Maitinimas laisvai prieinant prie pašaro.

 2.      Maitinimas ribojant laiką.

 3.      Maitinimas ribojant pašaro kiekį.

Laisvojo maitinimo metu jūsų gyvūnas pašarą gali ėsti kada nori, ribojant pagal laiką – tam tikrą laiko tarpą (5-30 min.) gyvūnas gali suėsti atitinkamą maisto kiekį, kartais net viršijantį poreikius. Be to, katės maitinamos atitinkamais intervalais, dažniausiai 1-2 kartus per dieną. Ribojant kiekį, katėms duodama mažesnės maisto normos negu jos galėtų suėsti, bet maitinimo ribojimas pagal laiką  nėra žiūrimas. Ir šiuo atveju katės maitinamos 1-2 kartus per dieną.

 Daugeliu atvejų nuolat iki soties duodamas sausasis arba pusiau sausasis kačių maistas, o ribojamas

konservuotasis pašaras arba kiti produktai (mėsa, maisto atliekos ir kt.). Kiekvienu atveju yra tam tikrų privalumų ir trūkumų. Jeigu nepastebimos nutukimo problemos, tai laisvas priėjimas prie sausojo ir pusiau sausojo kačių maisto yra pats paprasčiausias ir patogiausias šėrimo būdas. Katės, nuolat turėdamos pašaro, niekada nepersiėda. Jos per dieną ėda dažnai (10-20 kartų). Vasarą dienos metu pašaro suvartojimas sumažėja iki 50 proc. Jeigu vienu metu šeriama daug kačių, kiekviena turi turėti savo indą.

 Dauguma kačių, ypač katės (patelės), turi nepastovų apetitą. Keletą dienų jos gali suėsti labai

mažai maisto, o kitomis dienomis – daug. Didelė dalis kačių, tik ne duodančios pieno, vartodamos geros kokybės maistą, savo poreikius patenkina ėsdamos vieną kartą per dieną. Kadangi kačių virškinamasis traktas yra ribotas, šeriant vieną kartą arba vartojant mažo kaloringumo maistą, jūsų gyvūno organizmas nesuvartos pakankamo pašare esančio maisto medžiagų kiekio. Dažnas šėrimas aukštos kategorijos kačių maistu teigiamai veikia, kai jūsų gyvūnas serga  įvairiomis plonųjų žarnų ir kepenų ligomis, endokrininiu kasos nepakankamumu, išliesėjimo atvejais, anoreksija.

 Geriausia kates šerti reguliariai nustatytomis valandomis ir vengti šėrimui vartoti stalo atliekas. Galima kates šerti sausaisiais, pusiau sausaisiais arba konservuotaisiais pašarais. Jei kačių maistas  pagamintas iš vieno vyraujančio produkto, katės gali net atsisakyti ėsti kitus pašarus. Kates reikia šerti kuo įvairesniu maistu, kad neišskirtume kokio nors vieno. Daugelis jų pačios normuoja energijos poreikius ir suėda tik tam tikrą maisto kiekį. Jeigu nėra problemų dėl nutukimo, katėms maisto normuoti nereikia. Esant nutukimo požymiams, reikia vartoti specialų žemos energinės vertės kačių maistą su didesniu ląstelienos kiekiu. Tokio maisto sausojoje medžiagoje turi būti ne mažiau kaip 10 proc. riebalų ir daugiau kaip 15 proc. ląstelienos.

 Kates reikia ne tik teisingai maitinti, bet ir prižiūrėti, ypač ilgaplaukes. Jūs turėtumėte pasirūpinti, kad susidarę plaukų kamuoliukai nepatektų į jūsų gyvūno virškinamąjį traktą ir nesutrikdytų maisto praeinamumo virškinamajame trakte ir nesukeltų nepraeinamumo.

                                                                                       Straipsnis parengtas remiantis A. Januškevičiumi