Kačių maitinimui vartojami produktai

Kadangi kačių racione vartojami tokie patys produktai, kokius vartoja ir žmonės, būtina žinoti jų maistinę vertę. Maitinant kates pašarais, sudarytais iš natūralių produktų, jų sudėtyje privalo būti mėsos ir subproduktų, žuvies, taukų ir aliejaus, kiaušinių, pieno, daržovių, vaisių, mielių ir kt.

  1. Mėsa. Mėsa ir subproduktai savo sudėtyje neturi pakankamo natrio, geležies, vario, vitaminų A, D, E kiekio, todėl nepatenkina visų gyvūno poreikių. Šeriant maistu, kurių pagrindą sudaro mėsa, racionas neturės visų maisto medžiagų pakankamo kiekio.
  2. Žuvis. Ji laikoma baltymų šaltiniu, tačiau kitų maisto medžiagų žuvyje trūksta arba yra per daug. Šeriant žuvimi gyvūnas gali patirti burnos ertmės, ryklės ir virškinimo trakto traumas. Jeigu vartojama sveika žuvis, tai su ja gyvūnas gauna normą viršijančius kalcio ir fosforo kiekius, todėl žuvis, prieš sušeriant, turi būti termiškai apdorota, kad būtų sunaikinti kenksmingi mikroorganizmai ir sumažinamas antivitamino tiaminazės aktyvumas.
  3. Taukai ir aliejai. Jie dažniausiai vartojami raciono energinei vertei padidinti. Jų galima papildomai pridėti į jau paruoštus pašarus, bet tik nedideliais kiekiais, nes tai susiję su tuo, kad, pridėjus daug, padidėja energinė vertė ir sumažėja pašaro suvartojimo kiekis, tada gyvūnams gali trūkti kai kurių maisto medžiagų. Rekomenduojama vieną valgomąjį šaukštą lydytų kiaulienos taukų arba augalinio aliejaus pridėti prie 450 g konservuoto pašaro arba 300 g sauso pašaro. Aliejai vartojami prie sausų pašarų kailio kokybei pagerinti, ypač tada, kai sausasis pašaras buvo saugomas ilgą laiką arba jame nebuvo pakankamo kiekio antioksidantų. Papildomai pridėjus arbatinį šaukštelį augalinio aliejaus 300 g sausojo pašaro, sumažinimas linolo rūgšties trūkumas ir pagerinama kailio būklė. Aliejuose linolo rūgšties 5 – 10 kartų daugiau, negu gyvulinės kilmės taukuose. Katėms negalima duoti kokoso aliejaus, nes gali būti sutrikdyta riebalų apykaita organizme.
  4. Kiaušiniai. Geriausias pilnaverčio baltymo šaltinis. Patartina vartoti virtus kiaušinius, nes žaliuose baltymo sudėtyje yra vaidino, kuris skaido vitaminą – biotiną. Žalią kiaušinio trynį galima vartoti, nes jame yra daug biotino, kuris kompensuoja antivitamino poveikį. Kiaušinio trynyje yra 33 proc. (65 proc. nuo sausos medžiagos) riebalų ir 4 proc. linolo rūgšties. Panaudojus kiaušinius gyvūnui, kuris šeriamas sausaisiais pašarais arba mažu riebalu kiekiu, galima pagerinti kailio būklę. Jei imsime kiaušinį kaip visumą, jo sudėtyje bus žymiai daugiau kalcio negu mėsoje, o fosforo kiekiai išlieka beveik vienodi. Smulkintas džiovintas kiaušinio lukštas, kurio pagrindą sudaro kalcio karbonatas, laikomas geru kalcio šaltiniu jūsų gyvūnui.
  5. Pienas. Šis produktas – geras kalcio, fosforo, baltymų ir vitaminų šaltinis. Karvės piene yra didelis laktozės kiekis, todėl perteklius arba didesni kiekiai jūsų gyvūnui gali sukelti diarėją.
  6. Sūris. Tai – labai geras baltymų ir riebalų šaltinis katėms. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad kalcio ir fosforo santykis šiame produkte yra 1:2.
  7. Kepenys. Jose randami dideli kiekiai auk6tos biologinės vertės baltymai, riebalai, angliavandeniai, mikroelementai ir vitaminai. Jose nedaug kalcio, jo santykis su fosforu sudaro 1:35. Rekomenduojama kepenis vartoti racionuose sergantiems, silpniems ir anemiškiems gyvūnams.
  8. Daržovės. Vartojamos mineralinių medžiagų balansui pagerinti ir laikomos geru raciono komponentu katėms. Daržovėse vidutiniškai yra 80 – 95 proc. vandens, o sausoje medžiagoje yra 60 – 80 proc. angliavandenių, 7 – 10 proc. ląstelienos, 8 – 14 proc. baltymų, 1 – 4 proc. riebalų, 0,25 – 0,5 proc. kalcio ir 0,25 proc. fosforo. Racionus su daržovėmis savo augintiniui lengvai paruošite namų sąlygomis.

 

Kačių racionuose galima vartoti ir įvairius papildus bei mažiau paplitusius komponentus:

 

  1. Vitaminai ir mineraliniai papildai. Sveikos katės gaudamos 90 proc. raciono paruošto pramoniniu būdu, ir, jeigu šis pašaras yra pilnavertis, tai jiems papildomai vitamininių ir mineralinių papildų nereikia duoti. Daugiau problemų iškyla tada, kai perdozuojama šių papildų nei esant jų trūkumui. Ypač vitaminų A ir D. Šių papildų galima duoti, kada šeriama pašarais, sudarytais iš natūralių produktų, t.y. pagamintais namų sąlygomis. Papildų galima duoti gyvūnams, kai jiems padidėja tam tikrų medžiagų poreikis.
  2. Šokoladas ir ledinukai. Tai kaloringi, tačiau kai kurių kačių mėgstamas produktai. Jų duodant, gyvūnas suėda daug mažiau pagrindinio pašaro. Be to, nuo jų gyvūnai gali nutukti, gali pasireikšti kai kurie dantų susirgimai, taip pat šokolade esantis tiobromidas yra toksiškas katėms.
  3. Žolė. Dėl ko katės ėda žolę, nėra iki galo išsiaiškinta. Teigiama, kad gyvūnai ėda žolę, nes jiems trūksta ląstelienos, dėl skonio arba iš įpročio.
  4. Vitaminas C. Šio vitamino poreikis padidėja stresinėse situacijose, nes tada gyvūnai negali susintetinti pakankamo jo kiekio. Vitaminas C padidina atsparumą stresiniams faktoriams. Be to, vitamino C galima papildomai duoti po 25 – 100 mg per parą, bet tik esant stresinėms situacijoms. Didesnių kiekių duoti gyvūnui nerekomenduojama.
  5. Mielės bei alaus mielės. Vartojamos nustatytais kiekiais, nes turi vitamino B1 (tiamino). Mielėse taip pat yra aminorūgščių ir kai kurių mineralų. Medžiagos, kurių yra mielėse, reikalingos, kai gyvūnų prastas kailis.
  6. Druska. Didesni druskos kiekiai išbalansuoja elektrolitus, todėl papildomai jos duoti gyvūnams nerekomenduojama.
  7. Grybai. Juose gali būti toksinių medžiagų, kurios jūsų gyvūnui gali sukelti šoką, gaišimą.
  8. Svogūnai, česnakai. Medžiagos, kurių juose yra, ardo raudonuosius kraujo kūnelius, sukelia anemiją. Katės ypač jautrios svogūnuose ir česnakuose esančių medžiagų poveikiui.
  9. Jūros dumbliai. Puikus daugelio mikroelementų (jodo, geležies, seleno ir kt.), mineralinių medžiagų (cinko ir kt.) bei vitaminų šaltinis. Specialiai apdoroti dumbliai padeda atnaujinti pažeistas audinių ląsteles, sustiprina organizmo imunitetą bei suaktyvina hormonų ir fermentų sistemas. Jūros dumbliai pagerina virškinimą, todėl maisto medžiagos net 19 proc. geriau įsisavinamos. Mineralai iš vandenyno, kitaip negu iš dirvožemio, nebuvo eikvojami daugelį metų, todėl jūros dumbliai yra daugelio retų mikroelementų šaltinis. Kai kurios mineralinės medžiagos jūros dumbliuose yra natūraliai susijungusios su kitomis medžiagomis, dažniausiai aminorūgštimis, dėl to puikiai organizmo įsisavinamos. Tai – nuostabus produktas jūsų gyvūno odai bei kailiui.

 

Straipsnis parengtas remiantis A. Januškevičiumi.

Leave a Reply