Kačių maisto skoninės savybės ir ėdamumas

Teisingas kačių maistas turi  įtakos jūsų gyvūno gerai sveikatos būklei ir skatina greitesnį  jo sveikimą esant  įvairiems susirgimams. Todėl jūs turite žinoti pašarų maistinę vertę, maisto medžiagų kiekius juose, jų poveikį ir naudojimo galimybes.

Pilnavertis kačių maistas turi atitikti pagrindinius reikalavimus:

 1.      Kačių maisto sudėtyje turi būti visos būtinos maisto medžiagos tam tikru kiekiu ir santykiu.

 2.      Maisto medžiagos turi būti tokios formos, kad organizmas galėtų jas lengvai suvirškinti ir įsisavinti.

 3.      Pašarai turi būti gerų skoninių savybių, kad gyvūnai galėtų juos suvartoti tokiu kiekiu, kuris patenkintų visų maisto medžiagų poreikius.

Tais atvejais, kai reikia pakeisti kačių maistą arba dietas, kurias rekomenduoja jūsų veterinarijos gydytojas, nereikia pamiršti, kad vieni gyvūnai esant  įvairiems pakitimams prisiderina greičiau, o kitiems reikalingas ilgalaikis perėjimas. Norint geriau išspręsti šią problemą, reikia žinoti ir kreipti didesnį dėmesį į tuos veiksnius, kurie nulemia kačių maisto skonines savybes ir ėdamumą.

 Kačių maisto skonį galima nustatyti ir iš  to, kaip jūsų gyvūnas jį ėda. Maisto biologinė vertė priklauso nuo energijos poreikio patenkinimo lygio. Subalansuotame racione turi būti suderinamos labai geros skoninės savybės su tolygiu visų  būtinų maisto medžiagų kiekiu jame. Sudarant racionus iš maisto, kuris yra gaminamas pramoniniu būdu, dėmesys skiriamas jo skoninių savybių pagerinimui, bet nuo to dažnai nukenčia jo biologinė vertė. Todėl labai dažnai tokiame kačių maiste nors ir noriai jūsų gyvūno ėdamame, ilgai jį vartojant, gali trūkti organizmui kai kurių  būtinų maisto medžiagų, o dėl to gyvūnas gali nutukti.

 Kačių maisto skonines savybes nulemia įvairūs veiksniai:

 1.      Kvapas.

 2.      Temperatūra.

 3.      Struktūra.

 4.      Reikiamų maisto medžiagų kiekis pašare.

 5.      Įprotis (pripratimas)

Šie veiksniai dažnai būna labai glaudžiai susiję. Pavyzdžiui, vandens ir riebalų kiekis kačių maiste nulemia kvapą ir konsistenciją. Šių veiksnių poveikio negalima pamiršti gydant jūsų kates, kai sumažėja jų apetitas bei esant kitiems susirgimams. Katėms pašaro kvapas – esminis faktorius. Esant kvėpavimo takų susirgimams, kai sutrinka kačių uoslė, panaudojus gydomuosius lašelius, atpalaiduojamas oro praėjimas pro nosį ir atstatomas uoslės pojūtis bei apetitas. Pašildytas kačių maistas  įgauna stipresnį kvapą, todėl pagerėja jo skoninės savybės. Maisto pašildymas iki kūno temperatūros pagerina jo ėdamumą.

 Kačių maisto konsistencija taip yra labai svarbi. Katės noriai ėda ir sausą, ir konservuotą maistą, o tai priklauso tik nuo  įpročio. Katės, kitaip nei šunys, sudrėkinto sauso maisto neėda. Sauso kačių maisto granulių forma skoninių savybių nenulemia, bet reikia atkreipti dėmesį, kad granulės neužstrigtų jūsų gyvūno gerklėje. Dauguma kačių  būna  įsimylėjusios tam tikrą maisto granulių formą ir būtent tokį pašarą noriausiai ėda.

 Padidinus racione baltymų ir riebalų kiekius iki tam tikro lygio, galima pagerinti kačių maisto skonines savybes. Katėms labiau patinka rūgštinės terpės pašarai (pH  3,5 – 5,0), todėl jų sausuose arba pusiau sausuose pašaruose vartojamos, kaip konservantai, kai kurios rūgštys. Skoninių savybių pagerinimui dauguma kačių sausų maistų specialiai apdorojama rūgštimis. Greta skoninių savybių šeriant kates sausu maistu labai svarbus faktorius, tai – maisto virškinamumas. Maisto medžiagų virškinamumą galima padidinti fermentacinio skaidymo būdu. Paskutiniu metu plačiai naudojamas maisto apdorojimas fermentais, nes tai pagerina skonines savybes ir padidina maisto medžiagų įsisavinimo lygį.

Didelės reikšmės jūsų gyvūnui turi prisirišimas prie tam tikro maisto. Jeigu gyvūnas pripratinamas prie skirtingų maistų, tada lengva pakeisti jų racionus. Sunkiau pripratinti prie naujo maisto, kai gyvūnas yra pripratęs tik prie vieno pašaro. Pratinti prie naujo maisto reikia palaipsniui.  Įprastinio pašaro nedideles porcijas reikia pradėti keisti naujai  įsigytu pašaru irgi nedidelėmis porcijomis. Per kelias dienas palaipsniui mažinamas įprastinio kačių maisto kiekis ir didinamas naujojo kiekis. Ne visoms katėms toks pereinamasis etapas yra reikalingas. Kai kurios iš karto pradeda ėsti naują maistą dar geriau negu įprastinį, t. y. prieš tai ilgą laiką vartotą. Beveik visos katės su malonumu pradeda ėsti naujus pašarus, bet su laiku ta pirmenybė išblėsta ir jos su malonumu pradeda ėsti ir naują, ir anksčiau vartotą pašarą.

Kačių maisto ėdamumas nustatomas pagal jo skonines savybes ir pagal maisto medžiagų poreikius.

Esant daugeliui susirgimų, pastebimas skonio pasikeitimas ir net iškrypimas, kada  ėdamas tik tam tikras pašaras, o dėl to pasireiškia įvairių maisto medžiagų sutrikimas organizme. Todėl galima daryti išvadą, kad vienintelis teisingo šėrimo būdas – aprūpinti gyvūną maistu, kuris turi visas maisto medžiagas tam tikru kiekiu ir santykiu ir organizmo poreikiai energijos atžvilgiu bus visiškai patenkinti.

Maisto medžiagas ir jų kiekį pašaruose galima nustatyti cheminės analizės metu, pagal etiketėje pateiktus duomenis arba paskaičiuojant jų kiekį maiste pagal vidutinį komponentų kiekį. Maistinei ir energinei kačių maisto vertei nustatyti plačiausiai naudojamas cheminės analizės metodas, kurio metu nustatoma pašaro drėgmė, žali baltymai, žali riebalai, žali pelenai, žalia ląsteliena, tirpūs angliavandeniai ir neazotinės ekstraktinės medžiagos. Mažiausiai tikslus būdas, kada maisto medžiagos ir jų kiekiai vertinami pagal duomenis, kurie pateikiami etiketėje ant įpakavimo. Dažnai etiketėje nurodomas minimalus arba maksimalus kačių maisto medžiagos kiekis, todėl kartais šie dydžiai neatspindi realaus maisto medžiagos kiekio tame pašare. Dažnai kačių maistas su vienodu maistinės ir energinės vertės sertifikatu gali iš esmės skirtis pagal atskirų maisto medžiagų kiekius.

        Straipsnis parengtas remiantis A. Januškevičiumi.

Leave a Reply