Kačių laikymas ir maitinimas

     Norint, kad katės būtų sveikos, jos turi būti atitinkamai maitinamos ir prižiūrimos. Tam reikia išmanyti kačių maisto poreikius priklausomai nuo amžiaus bei fiziologinės būklės. Kačių sveikatos būklei, tonusui palaikyti, kaip ir kiekvienam gyvūnui, reikia subalansuoti mitybą, katės su maistu turi gauti pakankamą kiekį maisto medžiagų ir svarbu, kad maisto medžiagos būtų pateikiamos tam tikru santykiu. Jos turi gauti pakankamai maisto bei biologiškai aktyvių medžiagų – baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų, mikro- ir makroelementų.

    Kačių sveikatai didelę reikšmę turi maisto sudėtis, maisto produktų teisingas parinkimas ir jų paruošimas maitinimui. Tinkamo parinkimo ir teisingo maisto produktų santykio dėka sudaromas visapusiškai pilnavertis racionas. Atskirų produktų kiekis turi būti toks, kad nepakenktų kačių sveikatai ir kad nesumažėtų maisto medžiagų įsisavinimas. Racionai sudaromi iš  įvairių produktų, pasižyminčių geresnėmis skoninėmis savybėmis, kuriuos katės labiau mėgsta. Tada suintensyvėja kačių virškinamojo trakto veikla, jos geriau įsisavina maisto medžiagas.

     Katės maitinamos ne tik gyvulinės kilmės produktais, bet ir augaliniais. Sudarant subalansuotą racioną katėms, reikia žinoti maisto medžiagų poreikius, raciono struktūrą, produktų bei priedų maistinę ir energinę vertę, nes neteisingas maitinimas gali sukelti  įvairius kačių virškinamojo trakto susirgimus ir net kritimus.

     Specifiniai kačių  maitinimo skirtumai, lyginant su šunimis, apibrėžiami elgsenos, anatominiais, fiziologiniais ir medžiagų apykaitos procesų savitumais. Katės pagal mitybos charakterį ir elgsenos charakteristikas turi visus plėšrūnų požymius.

     Faktą, kad katės yra mėsėdžiai gyvūnai, patvirtina jų anatominės savybės: dantys, žandikauliai, snukis ir kojos. Katės turi mažiau mažų ir didelių krūminių dantų, palyginus su šunimis, jų iltys labiau pritaikytos plėšyti maistą. Katės akys idealiai pritaikytos  medžioklei, labai jautrios įvairiems judesiams. Katės ant snukio turi specialius plaukus (ūsus), kurie padeda medžiojant naktį ir apsaugo akis. Katės pėdos turi įsitraukiančius nagus, kurie pritaikyti medžioklei.

     Katėms būdingi saviti fiziologiniai procesai:

  1. Energijos apykaita – šiek tiek panaši į atrajotojų gyvulių. Katės, kaip ir atrajotojai tirpius angliavandenius gauna su racionu. Suaugusių kačių organizme normaliam gliukozės kiekiui kraujyje  palaikyti, gliukozė sintetinama iš aminorūgščių, propioninės ir pieno rūgšties, o taip pat iš glicerino.
  1. Baltymų apykaita – pagrindinis skirtumas nuo šunų yra tas, kad katės organizmas turi gauti didesnius baltymų kiekius. Augimo metu katėms reikia 50 proc. daugiau baltymų negu šunims.
  1. Riebalų apykaita – katės organizmas sugeba sunaudoti ir įsisavinti didelius riebalų kiekius.
  1. Vitaminų apykaita – vyksta truputį specifiškiau negu šunims. Žalioje mėsoje yra daug ir piridoksino, kurio katėms  reikia keturis kartus 54 daugiau negu šunims. Vitamino A yra tik gyvūniniuose produktuose, o karotiną kaupia ir augalai. Visaėdžiai ir žolėdžiai gyvūnai sugeba transformuoti β-karotiną į vitaminą A, o katės tokio sugebėjimo neturi.

     Kačių ir šunų vandens poreikis taip pat skiriasi. Naminės katės išsaugojo gebėjimą didesniam šlapimo sukoncentravimui, tai leidžia joms išgyventi  tam tikromis sąlygomis, kuriomis pasireiškia nepakankamas aprūpinimas vandeniu.

     Maitinant  kates sausuoju pašaru, jos suvartoja 1,5-2,0 ml vandens/1 g sausojo pašaro. Maitinant konservuotaisiais pašarais, katės geria labai mažai vandens. Katės geria ir dieną, ir naktį, kai tuo tarpu šunys daugiausiai geria tik dieną. Kai kurios katės geria tik šviežią vandenį, o kai kurios tenkinasi keletą dienų pastovėjusiu vandeniu.

                                                                                                                   Straipsnis parengtas remiantis A. Januškevičiumi.

Leave a Reply